Tačiau realizacijos rinkoje jie kovą pralaimi, nes Seimas nepriima šalies žemdirbiams palankių įstatymų, o Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (VAAT) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tinkamai nekontroliuoja įvežamų į šalį vaisių bei daržovių kokybės. Negana to, turgavietėse klesti nelegali prekyba, o didžiuosiuose prekybos centruose – baudžiavinė tvarka.
Patikimiau investuoti nuosavas lėšas
Vienas didžiausių šalyje Vidmanto Girdzijausko (Lančiūnava, Kėdainių r.) daržininkystės ūkis gamybinę veiklą pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Šiame ūkyje daržovės ir bulvės dabar auginamos daugiau kaip 200 ha. Beveik 100 ha dera septynių veislių bulvės, skirtos traškučiams ir maistui, tokiame pat plote gūžes suka įvairių rūšių bei veislių kopūstinės daržovės, šakniavaisius brandina burokėliai. 30 a dydžio šiltnamyje po 10 kg/kv. m užderėjo „Mandy“ ir „Mirabella“ veislių agurkai. Superelitinės sėklinės bulvės bus kasamos po poros savaičių ir atvėsintos iki reikiamos temperatūros šaldytuve išsilaikys iki sodinimo.
„Iki šiol jokiais ES paramos fondais nesinaudojau, investavau savus, sunkiai uždirbtus pinigus, nors bendražygiai įvairią paramą labai sėkmingai panaudojo ūkių plėtrai. Gal mano nuostata buvo klaidinga, nes tik dabar, paėmęs supaprastintą 150 tūkst. Lt paramą, nusipirkau universalų krautuvą. Kitas pirkinys bus olandiška kopūstų valymo linija, – pasakoja daržovių augintojas. – Finansines problemas man padeda išspręsti SEB banko Kėdainių filialas, su kuriuo bendradarbiauju nebe pirmi metai.“
Ūkyje daug dėmesio skiriama ankstyvosios produkcijos derliui, nes daržovės, pasodintos birželį, jokio pelno neduos – pakaks įvežtinės produkcijos. Nemažai pinigų išleista agroplėvelei ir rūko sistemai įsigyti, bet minėtos investicijos atsipirko su kaupu, o derliai – įspūdingi: ankstyvųjų bulvių prekinis derlius siekė per 40 t/ha, o ankstyvųjų kopūstų – per 100 t/ha, nes jiems šios vasaros orai idealūs. Nors apie kitų daržovių derlių kalbėti dar per anksti, tačiau žieminių kopūstų derlius turėtų būti ne mažesnis kaip 60-70 t/ha. Savojiniai kopūstai dera ne taip gerai, bet jų ir superkama mažiau.
Pasak V. Girdzijausko, geram daržovių derliui įtakos turi sėjomaina, tad tenka tartis su kaimynais ir keistis laukais. Kaimynams geriau, nes po daržovių dirvos būna gerai įdirbtos, nepiktžolėtos, praturtintos bechlorėmis ir mikroelementų trąšomis. Jiems belieka išberti trečdalį reikiamų trąšų. Tačiau daržovėms skirti laukai turi būti prie vandens, nes jas būtina laistyti. Deja, melioruojant laukus apie tokią būtinybę galvota nebuvo.
„Mes patys turime apsisaugoti nuo šalnų, sausrų, krušos, liūčių, kurios šiemet ne vienam pridarė nuostolių, – teigia jis. – Mano laukuose liūtys paskandino bulves, tad galulaukėse teko kasti griovius, duobes, siurbti vandenį. Dabar, užėjus karščiui, užmirkusiuose plotuose bulvienojai gelsta, nors pasėliai maru dar neserga. Tačiau ankstyvasis derlius turėtų padengti liūčių padarytus nuostolius bei atnešti šiek tiek pelno, nors gali būti ir taip, kad pajamos prilygs savikainai.“
Nei juoktis, nei verkti
Kiekvienam ūkininkui tenka mokėti vis daugiau mokesčių valstybei. Ne išimtis ir daržovių augintojai, kuriems, V. Girdzijausko teigimu, greitai teks gyventi iš skolų. Esame ES šalis ir turime laikytis įstatymų, tačiau kai kurioms institucijoms reikėtų pakeisti darbo stilių, kad rinkos neužpildytų nekokybiška, bet pigi įvežtinė produkcija.
Didžiausią konkurenciją mums kelia lenkų produkcija, kur ūkininkams dideles išlygas suteikia Lenkijos valstybė. Apie jų produkcijos invaziją kalbama jau keliolika metų, tačiau situacija nepasikeitė nė per nago juodymą. „Jau vien PVM pas mus didesnis keturis kartus ir šį mokestį tenka mokėti už trąšas, kurą, sėklas, techniką, pesticidus.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) ir jos direktorė Zofija Cironkienė visais įmanomais būdais atstovauja mūsų interesams ne tik šalyje, bet ir Briuselyje, tačiau daržininkų šalyje per mažai, jų galimybės ribotos, – aiškina ūkininkas. – O kur dar parduodamos produkcijos akcijos, iki 2-5 proc. didesni nei pernai logistikos bei lentynų mokesčiai? Tad Vyriausybė ir Seimas vieną kartą turėtų apsispręsti: ar visuomenei reikia kokybiškos, chemija neužterštos lietuviškos produkcijos, ar prioritetai atiteks kitoms sritims, nors Lietuva buvo, yra ir turėtų išlikti žemės ūkio šalimi.“
V. Girdzijauskas dabar nežino, iš kokių pajamų teks mokėti pelno, nekilnojamojo turto, technikos ir kitus atsirandančius naujus mokesčius. „Man dar trūksta įrangos, technikos, aplinką reikia sutvarkyti ir yra daug kitų problemų. Ūkis specializuotas, jame dirba apie 70 žmonių. Tai rankų darbo sektorius, kuomet dažnai tenka spręsti dirbančiųjų socialines problemas, – pasakoja jis. – Tačiau kuras subsidijuojamas kaip ir techninėms kultūroms, jo neužtenka ir perku iš kitų ūkininkų. Tiesioginės išmokos taip pat nepakito.“
Tuo tarpu ūkį kontroliuoja daugiau nei aštuoniolika institucijų: aplinkosaugininkai, darbo inspekcijos atstovai, ugniagesiai, sveikatos apsaugos darbuotojai, elektrikai, Valstybinės augalų apsaugos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų specialistai bei kt. Retai kada per savaitę ūkis lieka neapžiūrėtas „griežtų akių ir susirūpinusių veidų“. Pačiam neįmanoma viską sužiūrėti, todėl tenka samdyti įvairias firmas, kad teiktų atitinkamas paslaugas. Bet atsitikus stichinei nelaimei tenka kapanotis patiems, nes jokia draudimo kompanija daržovių laukų nedraudžia.
Pajamos prilygs savikainai
Pernai lietuviškos daržovės nedideliais kiekiais buvo realizuojamos Airijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje, Skandinavijos šalyse. Didesni kai kurių daržovių kiekiai patekdavo į Rusiją, Latviją, Estiją. Tačiau sąstingis pasaulinėje ekonomikoje vis labiau mažina daržovių poreikį šalies bei kaimyninių valstybių rinkose, mažėja jų kainos. LDAA nariai išmoko daržoves užauginti, rūšiuoti, išlaikyti saugyklose, tačiau realizacijos problemos nepakito.
V. Girdzijauskas įsitikinęs, jog tai gana sudėtingas ir diplomatinis bendradarbiavimo būdas. Gal daug kam nepatinka VP MARKET ar NORFOS vadybininkai, tačiau jis jiems pretenzijų neturi, bendradarbiauja jau dešimt metų. Daržovių plotai dideli, kiekiai irgi, kokybė atitinka prekybos tinklų reikalavimus, juolab kad ūkyje yra modernūs sandėliai su reguliuojamu mikroklimatu, kuriuose produkcija išsilaiko iki pavasario.
„Prekyba turguose manęs nedomina: tai smulkiųjų ūkių arba prekeivių užsiėmimas. Tačiau jie įneša daug nesusipratimų rinkoje. Aš pateisinu tik smulkiųjų ūkių savininkus, bet nesuvokiu valstybės požiūrio, kai turgeliuose prekiaujama įvežtine produkcija, – teigia ūkininkas. – Savo daržoves realizuoju Latvijoje ir Estijoje, nes Rusiją užtvindė pigi lenkų produkcija. Kainomis mes jiems prilygti negalime, todėl prekybos centrai renkasi tai, kas pigiau. Suprantama, jie irgi yra pelno siekiančios įmonės.“
V.Girdzijauskas neneigia, kad šiemet realizuoti daržoves bus dar sunkiau: šalies gyventojai daržovių perka perpus mažiau nei pernai, o kainos taip pat labai nukritusios. Jei pernai bulvės tokiu pat metu ūkyje kainavo po 1 Lt/kg, tai dabar 50-60 ct/kg, kopūstų kaina nuo 70-80 ct/kg nukrito iki 40 ct/kg. Savojiniai kopūstai parduodami po 70 ct/vnt., o tas vienetas sveria apie 1,5-2 kg. Tuo tarpu parduotuvėje ši gūžė kainuoja po 2-3 Lt/vnt. Todėl vis dažniau tiesiai į ūkį atvažiuoja smulkūs pirkėjai, kavinių ir barų savininkai, nes suvokia, kad čia perka be antkainių ir ką tik nuskintas, šviežias daržoves.
Beje, pakanka konkurencijos ir tarp pačių daržininkų, nors kiekvienas turi pasirinkęs sau tinkamą prekybos tinklą ir yra jam lojalus. „Kai stringa realizacija, vieni kitiems lipa per galvas, savo produkciją siūlo pigiau ir tuo vėl naudojasi prekybininkai, – aiškina realizavimo peripetijas V. Girdzijauskas. – Bet vis dažniau prekybos tinklai atsižvelgia į daugiametį produkcijos tiekėją.“