Trečiadienį kreipimąsi su jų parašais ketinama
perduoti prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Andriui
Kubiliui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, AB „Lietuvos
paštas“ generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui.
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos atstovų teigimu,
ilginti darbo savaitę imtasi remiantis Europos Sąjungos
direktyvomis.
Nuo 2007 metų liepos šešių dienų darbo savaitė įvesta 272
paštuose, o po metų - ir dar 224. Bendrovės vadovai, vykdydami
Susisiekimo ministerijos nurodymus, planavo, kad iki 2009 metų
pabaigos visuose Lietuvos paštuose bus dirbama šešias dienas per
savaitę - pirmadieniais-šeštadieniais.
Pasak paštininkų atstovų, šeštadienį paštui tenka dirbti, nes
reikia pristatyti tądien išleidžiamus periodinius leidinius.
Pajamų tai nepadidino, skaičiuojamos tik maždaug penktadaliu
padidėjusios įmonės sąnaudos. Profesinėms sąjungoms nuolat keliant
šias problemas, šių metų pradžioje 6 darbo dienų savaitės plano
vykdymas sustabdytas visos Lietuvos mastu, teigiama profsąjungų
pranešime.
Profsąjungų atstovai teigia, kad nedidinant bendrovės sąnaudų
nesudėtinga sugrįžti prie 5 darbo dienų savaitės, o atsižvelgiant į
darbuotojų interesus, jie, kaip ir anksčiau, galėtų dvi dienas
ilsėtis, tačiau to negalima padaryti dėl jau ne vienus metus
bendrovei nuostolingos paslaugos - periodinių leidinių pristatymo
šeštadieniais. Trečdalis periodinių leidinių prenumeratos priėmimo
ir pristatymo rinkos priklauso bendrovei, du jos trečdalius sudaro
kaimo prenumeratoriai.
„Nukenčia visi bendrovės darbuotojai, ypač eiliniai
paštininkai, jų atlyginimas dabar - vienas mažiausių šalyje.
Dauguma pašto darbuotojų - moterys. Dirbdamos šešias dienas per
savaitę jos gauna tik 500-600 litų atlygį per mėnesį. Laiko ilsėtis
lieka mažiau, todėl darbuotojos dažniau serga, negali pakankamai
dėmesio skirti šeimai, vaikų auklėjimui“, - teigia Lietuvos ryšių
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Smilgienė.
Pasak jos, be tiesioginės veiklos, pašto darbuotojas atlieka ir
visuomenines funkcijas: iš senų žmonių priima mokesčius namuose,
dažnai atneša duonos ir vaistų.
„Daugelyje užsienio šalių tokias funkcijas valstybė remia ir
skatina finansiškai. Deja, Lietuvoje einama kitu keliu.
Nuostolingai dirbantys paštai uždaromi, todėl didžiausias
nepatogumas sukeliamas kaimo gyventojams“, - sako A.Smilgienė.