„Čia žaidžiu šūdinai“, - Europos čempionato metu užsienio žurnalistams pripažino D.Motiejūnas. Devyniolikmetis su užsienio žiniasklaida kalbėjo ne tik apie čempionatą, bet ir apie savo žaidimą, privalumus, karjerą ir NBA.
Interviu darytas Europos jaunimo čempionato metu, prieš lemiamą Lietuvos rinktinės dvikovą su Italija.
- Pakalbėkime apie didįjį komandos tikslą šiame (iki 20 metų) čempionate.
- Galvoju apie tai, kaip būsime pirmieji. Jei ne mes, tai kas nors kitas. Galbūt graikai ar kuri nors kita komanda. Gerų komandų labai daug. Manau, kad laimės tie, kurie žais kaip tikra komanda. Kaip kumštis, penki žaidėjai, viena komanda. Tokia, kurioje penki žaidėjai žaidžia kartu, o visi dvylika sudaro kumštį. Žaidžiant nacionalinėje rinktinėje svarbiausia nebūti savanaudžiu.
- Lietuviai ketvirtfinalyje susitiks su italais. Kiekvienas šių komandų susitikimas buvo tikra kova. Ką manote apie italus?
- Šiuo metu visos komandos siekia pergalės. Bus daug spaudimo. Visoms komandoms sudėtinga. Rungtynės tik vienerios ir per jas renkiesi, žaisi dėl aštuntos vietos ar pusfinalyje. Tai svarbu visoms aštuonioms komandoms. Todėl manau, kad rungtynės bus geros ir labai sunkios.
(Lietuva paskutinėmis sekundėmis pralaimėjo rezultatu 68:69, ketvirtame kėlinyje iššvaisčiusi 14 taškų persvarą)
- Į šį turnyrą atvykote iš Naujosios Zelandijos, kur asmeniškai neblogai pasirodėte jaunių iki 19 metų pasaulio čempionate, nors komanda ir liko devintoje vietoje. Kokios patirties parsivežėte iš Naujosios Zelandijos?
- Žaidžiau šešeriose ar septyneriose rungtynėse. Buvo sunku. Lietuvoje pabuvau tik porą dienų prieš atvykdamas žaisti čia. Labai pavargau. Naujoje Zelandijoje buvo šalta, tik 10 laipsnių. Nustebau, kad čia, Europos čempionate, dešimt kartų geriau nei pasaulio čempionate ten. Maistas, gyvenimo sąlygos ir visa kita man čia patinka daug labiau.
Lietuvai buvo sunkios ir rungtynės. Visi tikėjosi, kad pateksime į pusfinalį arba bent jau kovosime dėl aukštos vietos. Tačiau ne kiekviena vasara gali būti tokia pati sėkminga, kokia buvo praėjusioji – du sidabro medaliai Europos pirmenybėse. Turėjome dvi stiprias komandas. Bet taip pavyksta ne kasmet.
- Kodėl buvo nuspręsta iškart po jaunių iki 19 pasaulio čempionato siųsti jus į jaunimo iki 20 pirmenybes? Kuo šis turnyras naudingas jums?
- Prieš pirmenybes kalbėjomės ir aš sakiau, kad galbūt galėčiau rinktis tik vieną iš dviejų. Ir greičiausiai pasirinksiu šias (iki 20 metų), nes su šios komandos draugais žaidžiame nuo vaikystės. Septynis iš jų puikiai pažįstu, tiek kaip krepšininkus, tiek kaip žmones. Todėl federacijai pasakiau, kad galbūt nėra gera mintis žaisti iškart dviejose komandose.
Ruoštis vienai rinktinei yra viena, tačiau ruoštis dviems – visai kas kita. Skirtingos sudėtys, skirtingas rungtynių laikas. Imu jausti to padarinius, nežaidžiu taip gerai, kaip turėčiau.
- Ar esate patenkintas savo individualiu žaidimu?
- Šiuo metu atiduodu visas jėgas gynybai. O puolime pažadėjau treneriui padėti komandai laimėti. Gynyboje lengviau stengtis. O puolime pelnau šešis ar septynis taškus – nesu patenkintas tokiu rezultatu. Todėl pasistengsiu iš visų jėgų. Tačiau ne dėl savęs, dėl komandos.
- Žvelgiant į perspektyvas 2010 NBA naujokų biržoje, kai kurie tinklapiai kitų metų pavasarį jus įvardija trečiuoju pasirinkimu, jei nuspręsite ten vykti. Kaip vertinate kalbas apie NBA Naujokų biržą?
- Lietuvoje visi tik apie tai ir kalba. Tačiau šiuo metu tai ne didžiausias mano sprendimas. Niekas nežino, kuriose komandose žaisiu kitą sezoną, nes ir aš pats nežinau. Visi Lietuvos žurnalistai laukia, rašo: Donatas darys šį, darys tą. Man visa tai skamba kvailai. Dabar esu čia ir žaidžiu rinktinėje. Jie rašo, kad atmečiau „Žalgirio“ ar kurios nors kitos komandos kvietimą. Tai juokinga. Lietuvoje gausu vaikinų, kurie tenori kažką planuoti. O man tai kvaila.
Tačiau būsiu pasirengęs. Jei keliausiu tiesiai į Naujokų biržą, būsiu pasiruošęs. Nes kitaip, kokia prasmė ten vykti? Tikrai nenoriu sėdėti ant atsarginių suolelio.
- Ar NBA – didžiausias jūsų tikslas per ateinančius kelerius metus?
- Kelios komandos man sakė, kad jei ateisiu pas juos, per kelerius metus jos mane paruoš biržai. Tačiau dabar aš dar nepasirengęs. Europoje žaidėjai yra tikri monstrai. O NBA jie – milžinai. Su tokiais raumenimis aš negaliu žaisti. Tačiau pasistengsiu. Sunkiai treniruojuosi ir rengiuosi iš visų jėgų.
- Sakote, kad dar nesate pasiruošęs NBA, bet jums tik 19 metų. Gal galite trumpai apžvelgti savo privalumus ir trūkumus?
- Aš stengiuosi tobulėti, bet iš trenerių vis išgirstu naujų dalykų apie save. Kiekvienas treneris ko nors išmoko. Vienas – judesių, kitas – jėgos, dar kitas – greičio. Visi treneriai skirtingi. Po kelerių metų sustiprėsiu, o dabar čia žaidžiu labai blogai. Labai nusivyliau savo žaidimu puolime. Džiaugiuosi, kad galiu padėti kolegoms gynyboje atkovoti kamuolius.
Galvoju, kad NBA laukia ateityje. Galvoju apie tai, visi galvoja. Tačiau blogiausia, kad NBA jie žaidžia kaip vieno žaidėjo komandos. O Europoje, kaip sakiau, svarbiausia kumštis. Būti kumščiu nepaprastai sunku.
- Ar tai, kad Europoje žaidimas labiau komandinis, sulaikys jus Senajame žemyne?
- Šiuo metu tai ne svarbiausias dalykas. Aš čia patyriau kelias prastas rungtynes. Žaidžiant su serbais pelniau tik du taškus ir neatsirevanšavau prieš kroatus. Ir susinervinau, nes nežinojau, kaip žaisti, kai negaudavau kamuolio. Kai gauni kamuolį, gali perduoti arba mesti į krepšį, turi daug galimybių. O kai negauni, nerviniesi, nesigini ir nieko nedarai.
- Sakėte, kad vis dar svarstote įvairius pasiūlymus šiam sezonui. Galite neminėti konkrečių klubų, bet ką norėtumėte veikti 2009-2010 sezone?
- Ieškau komandos, kuri man leistų žaisti. Man nesvarbu, ar tai bus Eurolygoje, ar Europos taurėje. Tik noriu žaisti – neketinu sėdėti ant suolelio ir stebėti kitų krepšininkų žaidimą. Laikas aikštelėje – svarbiausias dalykas. Ir komandinis žaidimas. Ir, be abejo, sunkus darbas.
- Koks jausmas būtų žaisti vyrų rinktinėje, petys petin su tokiais žaidėjais kaip Šarūnas Jasikevičius, Lavrinovičiai ir Robertas Javtokas?
- Žaisti su tokiais vyrukais yra išties nepaprasta. Galvoji, kaip iš jų kuo daugiau pasimokyti. Jie – žvaigždės. Jie viską moka. Kai žaidi su jais, privalai jų klausyti. Privalai judėti kaip jie. Tai labai sunku, bet išties fantastiška. Netgi treniruotės žaidėjui yra labai svarbios.