„Aš tikrai nesu naivi ir nematau vilčių, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvotų kažkokį stebuklingą būdą ir „Sodros“ biudžetą eliminuotų. Manau, mes artimiausiu metu galime kalbėti tik apie to biudžeto sumažinimą tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I.Šimonytė.
Finansų ministrės teigimu, kitą smūgį dėl milijardinės „Sodros“ skylės teks prisiimti nacionaliniam biudžetui, kuriame pajamų ir išlaidų įvairovė yra didesnė, ir dažną sprendimą priimti yra paprasčiau negu Socialinio draudimo fondo biudžete.
Pasak I.Šimonytės, „Sodros“ sistemoje reikėtų paieškoti būdų racionalizuoti išlaidas. „Tai yra nemokėti tiems žmonėms, kurie nėra nusipelnę išmokų, kitas išmokas turbūt teks neišvengiamai mažinti. Kokiu dydžiu - dar bus ilgos ir karštos diskusijos, ir visą laiką lieka trečiasis nemalonusis būdas - didinti biudžeto pajamas socialinio draudimo mokesčiu“, - problemų sprendimo būdus vardino finansų ministrė.
Ji pasidžiaugė, kad visuomenėje supratimo, jog finansinė padėtis valstybėje nėra paprasta, yra gerokai daugiau nei buvo praėjusių metų pabaigoje.
„Manau, kad žmonės į situaciją žiūri pakankamai pragmatiškai. Kai su žmogumi kalbiesi ir klausi, ar jis nori turėti viltį gauti visą sumą, bet kurios galbūt valstybė negalės objektyviai finansuoti, nes valstybė nebegalės pasiskolinti, ar vis dėlto, turint mintyje valstybės finansinę situaciją, jis sutiktų gauti mažesnę sumą, bet laiku, paprastai žmonės pasirenka antrą alternatyvą“, - sakė I.Šimonytė.
„Sodros“ problemas ketvirtadienį kartu su naujuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku ketina aptarti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės vadovė ne kartą yra pareiškusi, jog tikisi kompleksinio požiūrio į problemų sprendimą šioje srityje. Prezidentė taip pat yra išsakiusi kritikos, jog dar yra besidubliuojančių socialinių išmokų.
D.Grybauskaitės nuomone, yra labai svarbu kalbėtis su visuomene ir sprendimus „Sodros“ srityje priimti tariantis ir aiškinant jų būtinybę.
Finansų ministerija neprognozuoja, kad kitąmet biudžeto pajamos atsigaus, o tai reiškia, kad dar labiau teks veržtis diržus.
"Makroekonominiai rodikliai nebus tokie dramatiški, kokie šiais metais, bet jie bus vis dar neigiami daugelyje pozicijų. Tai reiškia, kad net nuo šių metų pakankamai pajamų plano mes matysime dar mažėjimą. Vien tam, kad biudžeto deficitas nedidėtų, jau reikia mažinti išlaidas, ir to išlaidų mažinimo reikės dar didesnio", - ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Pasak ministrės, asignavimų valdytojams jau išsiuntinėta žinia, kad kitąmet jiems kitas išlaidas, taigi ne skiriamas darbo užmokesčiui ir investicijoms, gali tekti mažinti 55 proc.
"Tai yra pakankamai drastiškas mažinimas, ir daugeliui įstaigų bus gana sudėtinga rasti sprendimus, kaip į tas ribas įtilpti, bet aš bijau, kad ir to nepakaks. Kokie bus galutiniai skaičiai biudžete, tiesiogiai priklausys nuo to, dėl ko mums pavyks susitarti Socialinio draudimo fondo biudžete", - teigė I.Šimonytė.
Finansų ministrė sakė, jog nacionaliniam biudžetui greičiau teks sugerti smūgį dėl milijardinės skylės "Sodroje".
"Vyriausybei ir Finansų ministerijai nėra svarbu, kurioje kišenėje trūksta pinigų, klausimas - kiek pinigų iš viso trūksta valstybei", - aiškino I.Šimonytė.
Finansų ministrė mano, kad kitų metų biudžeto projektas neįstrigs tarp politinių diskusijų. "Niekada biudžetą priimti nėra lengva, bet man suteikia vilties optimizmui tai, kad pasiūlymų skirti lėšų įvairiems papildomiems objektams per paskutinį biudžeto svarstymą jau buvo pakankamai mažai. Tai leidžia manyti, kad visi galime racionaliai pasižiūrėti, kokia yra finansinė valstybės padėtis. Skaičiai nemeluoja, juos mato visi", - sakė I.Šimonytė.
Finansų ministerija numatė maksimalius kitų metų biudžeto rodiklius. 2010 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis turėtų siekti apie 20,4 mlrd. litų, o išlaidos - 26,3 mlrd. litų.
Finansų ministrė viliasi, kad liepą patikslintas šiųmetis valstybės pajamų planas bus įvykdytas, bet konstatuoja, kad padėtis nėra lengva. Pasak I.Šimonytės, deficitas - vis dar didelis, o jį finansuoti reikia skolinantis, tai reiškia, kad mes priklausome nuo kreditorių požiūrio į mūsų patikimumą.
"Skolina daugiau mažiau visada, bet visada yra kainos klausimas. Mes tikrai negalime mokėti už skolinimąsi bet kokios kainos, nes ji reiškia labai didelę mokesčių naštą ateinančiais metais", - sakė ministrė.
Ji neslepia, kad nepopuliarių ir skausmingų sprendimų, susijusių tiek su valstybės, tiek su "Sodros" biudžetais, svarstymo nebus išvengta. "Kokia dalis jų teks dar 2009 metams, o kokia bus priimta su 2010 metų biudžetais, tai bus dar atskirų diskusijų rudenį dalykas", - sakė I.Šimonytė.
Ministrė prognozuoja, jog gana ilgai tęsis vartojimo stagnacija. "2006-2008 metais mes daugiausia augome būtent vidaus vartojimo sąskaita, bet truputėlį visi pražiūrėjome, kad tą vidaus vartojimą maitino ne tai, ką mes uždirbame, bet tai, ką mes pasiskoliname. Tiek pasiskolinti mes tikrai nebegalėsime artimiausiu metu, tai faktas, kad vidaus vartojimas nėra gelbėjimosi ratas Lietuvai", - sakė I.Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, galvodami apie ilgalaikę augimo perspektyvą turėtume orientuotis į pramonės eksportas ir visas šakas, kurios parduoda produkciją svetur.
"Tai būtų lėtesnis kelias, skausmingesnis, mes nematytume augimo po 10 proc., ką matėme pastaruoju metu, bet tai - tvarus kelias, kadangi tokiu būdu mes netaptume tokiais priklausomais nuo kreditorių, kokiais buvome tapę ir dėl ko ir turime tokias gilias pasekmes. Kitų valstybių pasekmės yra šiek tiek švelnesnės, nes jos arba gali gelbėtis, arba nebuvo išvysčiusios tokios priklausomybės nuo pinigų srauto. Mūsų atveju priklausomybė buvo milžiniška", - teigė I.Šimonytė.