Prabėgus vos mėnesiui nuo partinėmis žirklėmis dar kartą perkarpytų valstybės tarnybos įstatymų įsigaliojimo, jau matome pirmuosius rezultatus. Jie – įspūdingi.
20 dienų – tokia, regis, viena įspūdingiausių viceministro kadencijų mūsų istorijoje. Dar įspūdingesnis susisiekimo ministro E.Masiulio paaiškinimas, už ką jis atleido būtent tiek tedirbusį naują savo viceministrą Ž.Dubinską: „Tai smulkmenos, iš tikro nieko ypatingo“.
O ar galėjo ministras pasakyti daugiau? Vargu, nes tai politiniai žaidimai.
Todėl pabandykime jo lūpomis prabilti mes: „Man tą poną, kurio aš net ir nepažįstu, įbruko vis augančio apetito apimti „prisikėlėliai“.
Kai jie susiriejo, nuo jų atskilę ir mano draugais tapę „ąžuolai“ pareikalavo iš manęs tą poną išmesti – mat jis buvo kitos skilusios partijos grupuotės statytinis“.
Dėl tų pačių vienos valdančiosios partijėlės virtuvės aistrų iš posto išlėkė ir šiek tiek ilgiau už Ž.Dubinską triūsęs aplinkos viceministras V.Stančikas.
Žmogiškosios aistros nesvetimos ir gausiausiai valdančiajai partijai – konservatoriams. Kai premjeras prezidentės kojomis iš Vyriausybės lyg bambalį išspyrė jam nelojalų R.Dagį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje neliko net dviejų viceministrų.
Ir niekam nė motais, kad krizės metu iš valstybės kišenės rieškučiomis semiami pinigai išeitinėms kompensacijoms.