Daugiau kaip keturiasdešimt muziejininkų naujas idėjas gvildeno ir stengėsi perimti britų muziejininkų patirtį susirinkę į šeštąją Baltijos muzeologijos vasaros mokyklą.
Lietuvoje tokia mokykla suorganizuota pirmą kartą, o Kėdainiai pasirinkti ne tik dėl patogios geografinės padėties, bet ir dėl lankytinų objektų įvairovės. Ankstesniais metais tokios mokyklos būdavo organizuojamos Estijoje arba Latvijoje.
Kėdainių Daugiakultūriame centre ir Janinos Monkutės – Marks muziejuje galerijoje muziejininkai klausėsi Liverpulio (Didžioji Britanija) nacionalinio muziejaus direktoriaus dr. Davido Flemingo paskaitų, dalyvavo seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose.
D.Flemingas Baltijos šalių specialistus mokė pokyčių vadybos ir skatino juos į muziejų veiklą pažvelgti ne kaip į daiktų kaupyklą, o kaip į verslo struktūrą, kuri taikydama šiuolaikinius vadybos principus turi pritraukti kuo daugiau lankytojų ir uždirbti pinigus.
Britas įsitikinęs, kad muziejus gali būti visuomenės socialinių problemų sprendėjas, savo švietėjiška veikla galintis prisidėti tiek prie nedarbo mažinimo, tiek prie kovos prieš rasizmą, tiek prie kūrybiškumo ugdymo.
Kėdainiuose muziejininkai buvo mokomi įvairių darbo metodų, kurie leistų jiems dirbti ir su visuomenės atstumtomis grupėmis - homoseksualais, asocialiais ir darbo netekusiais žmonėmis.
„Mūsų visuomenė turi subręsti mąstymo pokyčiams, tačiau tai nėra lengva. Sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje kultūra ir muziejai gali kurti pridėtinę vertę. Iki šiol dauguma mūsų šalies tokių įstaigų orientuojasi tik į tam tikras grupes žmonių, kurioms rūpi kultūra.
Situacija turi keistis. Galime džiaugtis, kad Kėdainiai – vienas iš pirmųjų šalies miestų, kuriame žengti pirmieji žingsniai link šių pokyčių – Daugiakultūriame centre organizuojame alternatyvios muzikos koncertus, Krašto muziejuje rengiame edukacines programas vaikams, rašytojo Juozo Paukštelio namuose leidome įsikurti jaunimo klubui, Arnetų name mokome senųjų amatų.
Tai tik pradžia visos veiklos. Norime daugiau dėmesio skirti projektams su rizikos grupių vaikais, tautinėmis ir seksualinėmis mažumomis, tačiau tokią veiklą riboja specialistų stygius. Čia ne Didžioji Britanija – muziejai neturi andragogų, psichologų, pedagogų bei kitų žmonių, kurie galėtų dirbti su tokiomis tikslinėmis žmonių grupėmis“, - lrytui.lt sakė vienas iš Baltijos muzeologijos vasaros mokyklos organizatorių Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Kėdainiuose besimokiusiems muziejininkams seminarai buvo surengti ir Vilniuje, Kernavėje bei Molėtuose.