Apleistos žemės palaukė virsta ąžuolynu

Šią savaitę vėl pradėtos rinkti paraiškos paramai naujiems miškams įveisti. Paramos gali siekti ne tik privačių miškų savininkai, bet ir valstybinius miškus valdančios urėdijos.

Parama mokama pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Pagal pirmąją priemonę parama teikiama už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės apsodinimą mišku. Ši žemė per pastaruosius dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo turėjo būti deklaruota tiesioginėms išmokoms.

Pagal antrąją priemonę paramą gali gauti apleistos žemės ūkio paskirties ir ne žemės ūkio paskirties žemės savininkai bei valdytojai.

Pagal šią priemonę Vilniaus miškų urėdija už ES paramos lėšas nedirbamoje ir apleistoje palaukėje netoli Juodšilių miestelio įveisė ąžuolyną.

Vilniaus miškų urėdijos įveistas ąžuolynas galėtų būti pavyzdys ir kitiems už ES paramą sodinantiems miškus privačių miškų savininkams ar valstybinius miškus valdančioms urėdijoms.

Pirmiausia urėdija rado tam tinkamą žemę.

„Anksčiau čia ganėsi gyvuliai iš antai šios sodybos“, – Juodšilių girininko pavaduotojas Jonas Ažukas rodė netoliese stovinčią sodybą.

Sodybos šeimininkai žemės neišpirko, ir ji liko valstybės.

Pamiškės žemė paskendo piktžolėse.

Sklypas buvo sostinės prieigose, prie pat kelio: už kelių žingsnių stovintis ženklas skelbia, kad čia prasideda Vilniaus miestas.

„Sodinome taip: keturios eilės ąžuoliukų, dvi eglių, paskui vėl ąžuoliukai, vėl eglės... O iš kraštų pasodinome beržiukus“, – rodė girininko pavaduotojas.

Taip sodinta dėl keliolikos priežasčių.

Pirma, žemė čia nors buvo ir nedirbama, tačiau derlinga: tinkama ąžuolams.

„Miškas netoli miesto turi būti tarsi parkas. Vienos rūšies medynas nebūtų labai gražu“, – sakė Juodšilių girininko pavaduotojas.

Be to, pasak patyrusių miškininkų, ąžuolas visada turi augti su kailiniais, bet be kepurės.

Palaukė rėmėsi į tankų eglynėlį. Tai buvo ženklas, kad greta jo gerai augs eglės.

„Ūgtelėję ąžuoliukai pridengs eglutes. Kitaip jas, augančias prie pat kelio, kas nors dar imtų ir nukirstų Kalėdoms“, – J.Ažukas sakė, kad Juodšilių miškininkai vienu šūviu šovę kelis zuikius.

Ąžuolyną Juodšilių girininkija sodino iš urėdijos medelyne užaugintų sodmenų.

Akmenynės medelyne miškams atkurti ir įveisti auginama per 3 mln. įvairių rūšių sodmenų. Iš jų 760 tūkst. lapuočių. Ąžuolų – 40 tūkst.

Ąžuolų gilės, kaip ir kitų medžių sėklos, renkamos nuo geriausių genetinių bei selekcinių savybių turinčių ir specialiai tam atrinktų medžių. Vilniaus miškų urėdijoje yra du ąžuolų sėkliniai medynai: 5 ha Dūkštų bei 16 ha Paežerio girininkijose.

Pernai prie Juodšilių buvo pasodinti trejų metų ąžuoliukai. Dabar jie atrodo kaip kokių septynerių. Lietingą ir šiltą šiųmetę vasarą ąžuoliukai gerokai ūgtelėjo. J.Ažukas išmatavo: beveik pusmetrį.

Pasodintas ąžuolynas – tik darbų pradžių pradžia. Ugdyti jį reikės ne mažiau nei 40 metų.

Kasmet ąžuolų augavietę reikės iššienauti, išravėti, iškirsti. Vėliau – išretinti. Ąžuoliukai vienas nuo kito susodinti metro atstumu, o turės likti kas penki šeši metrai.

Be to, liaunus ąžuoliukus bent pirmus trejus metus reikia ginti nuo žvėrių. Štai kiekvienas Juodšilių girininkijoje pasodintas ąžuoliukas tarsi kūdikis įvyniotas į tinklinę apsaugą.

„Tinklo apsauga ir kuoliukas kainuoja 2 litus. Dar darbas, tad kiekvienam medeliui reikia trijų litų“, – skaičiavo urėdijos miško želdinimo inžinierius Dainius Adžgauskas. Medelių viename hektare – beveik 4 tūkst. Pernai urėdija įveisė 59 ha, šįmet – 23,5 ha naujų miškų.

Už naujai įveistus miškus Vilniaus miškų urėdija gauna ES išmokas. „Už pernykščius metus gavome 75 tūkst. litų, šįmet tikimės gauti dar apie 70 tūkst.“, – tikėjosi Vilniaus miškų urėdas Raimondas Ribačiauskas.

Išmokas urėdija gauna pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Pagal šios priemonės įgyvendinimo taisykles valstybinių miškų valdytojoms – urėdijoms mokamos tik vienkartinės miško įveisimo išmokos.

Privačių miškų savininkai gauna ir naujai įveistam miškui prižiūrėti bei apsaugoti skirtą išmoką. Be to, ūkininkams, įveisusiems mišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, mokama ir metinė išmoka prarastoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos kompensuoti. Tuo tarpu parama miškui veisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms. Todėl urėdijos išlaidas naujiems miškams prižiūrėti dengia iš savo uždirbtų lėšų.

Tačiau Vilniaus urėdas dėl to nesiskundė. „Švenčiausia miškininko pareiga – sodinti ir auginti miškus“, – sakė jis.

Miškus urėdija atsodino ir sodino ir tada, kai nebuvo jokios paramos. Miškams atkurti bei naujiems įveisti ir prižiūrėti Vilniaus miškų urėdija kasmet skiria beveik milijoną litų – 450 tūkst. sodinti ir 500 tūkst. prižiūrėti.

* Skiriamos trijų rūšių išmokos: miško įveisimo, įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo.

* Jų dydis priklauso nuo miško želdinių sudėties – kuo daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo išmokos didesnės.

* Sodinantiems miškus mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse kompensuojama 80 proc. vidutinio miško įveisimo išlaidų, kitiems – 70 procentų.

* Vienkartinė miško įveisimo išmoka nepriklauso tik tiems, kurių apleisti žemės plotai mišku apaugo savaime ir jų papildomai želdinti nereikia. Jiems mokama miško priežiūrai ir apsaugai skirta išmoka.

* Kasmetis naujai įveistam miškui prižiūrėti skirtas priedas neskiriamas tiems, kurie pasodino biokuro gamybai skirtus, trumpos rotacijos, dažnai kertamus želdinius, bei valstybinės žemės valdytojams, kurie apželdino valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

* Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ skiriama ir prarastų pajamų kompensavimo išmoka, mokama 15 metų. Ūkininkai, kurie didžiąją darbo laiko dalį skyrė savo ūkyje vykdomai žemės ūkio veiklai ir iš jos uždirbo bent pusę visų savo pajamų, už prarastas pajamas gauna metinę kompensavimo išmoką, kuri yra 383,26 lito už hektarą, kiti paramos gavėjai gauna 86,32 lito už hektarą.

* Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šįmet pavasarį VĮ miškų urėdijos atkūrė 8557,7 ha, įveisė 1023,1 ha naujų miškų. Rudenį numatoma atkurti dar 29,5 ha ir įveisti 19,8 ha naujų miškų.

* Iš viso 2004-2008 metais šalies urėdijos įveisė 14 626 ha naujų miškų.

* Miškams atkurti per metus išleista 23,2 mln. Lt, o įveisti – 4,2 mln. Lt urėdijų lėšų.

* Privačios žemės savininkai šįmet pavasarį įveisė apie 2 tūkst. ha naujų miškų.

* Iš viso pagal šias dvi priemones buvo pateiktos 846 paraiškos įveisti naujus miškus 4717 ha plote. Iš jų 3,7 tūkst. ha – privačioje žemėje.

* Pagal pirmąją priemonę išmokėta 2,5 mln., pagal antrąją – 5,55 mln. Lt ES paramos lėšų.

* Naujas paraiškas paramai NMA renka nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d.

* Per 2007-2013 m. pagal abi priemones skirta daugiau nei 361 mln. litų paramos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.