Gali būti, kad teisybė Lietuvoje jau seniai nebegyvena. O gal niekada negyveno ir net neplanuoja čia įsikurti.
Tačiau neteisybė ir įvairūs jos giminaičiai yra tankiai apgyvendinę visą šalies teritoriją. Užeikite į bet kurį namą, butą – ir jums apie tai papasakos daug įsimintinų istorijų.
Antai savo istoriją „Lietuvos rytui“ neseniai papasakojo Neveronyse gyvenanti A.V., kuri keletą kartų per savaitę turi progos įsitikinti: jei ir yra kur nors Lietuvoje teisybė, tai ji gyvena tiktai gražioje legendų knygoje, kuri vadinasi Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Šioje knygoje (II skirsnis, 21 straipsnis) rašoma, kad „žmogaus orumą gina įstatymas“. Be to, „draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis“.
Tačiau Neveronyse siautėjantis A.V. sugyventinis I.G. yra tvirtesnis ir miklesnis už konstitucines nuostatas. Pagrindinį šalies įstatymą trypiantis galiūnas nuolat išveja A.V. iš jos pačios namų, triuškinamais smūgiais daužo jai dantis, laužo kaulus.
Be to, jis yra nuolatinėje kovinėje parengtyje – po pagalve laiko peilį ir šakutę, kuriais su dideliu apetitu ir įnykiu doroja ne tik valgį, bet ir Konstitucijos ginamą A.V. orumą.
Moteriško orumo likučius A.V. stengiasi išsaugoti slėpdamasi pas gimines ir pažįstamus. Šie bando jai padėti, liudydami teisėsaugos pareigūnams apie nesibaigiančius sugyventinio išpuolius.
Praėjusį balandį jam buvo iškelta baudžiamoji byla už pasikėsinimą nužudyti, tačiau smurto aukai dėl to nepalengvėjo: kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir nėra teismo nuosprendžio, Neveronių galiūno suimti negalima.
„Kaip man išlikti gyvai iki teismo, kuris nežinia kada bus, nors byla tiriama jau nuo praėjusio pavasario?“ – neramiai svarsto A.V.
Atrodo, kad gyvai išlikti bus ne taip jau paprasta. Pasak Kauno moterų draugijos pirmininkės D.Baranauskienės, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, smurto auka turi pati pasirūpinti savo saugumu, sveikata, gyvybe.
Tuo tarpu kitose ES šalyse, nustačius smurto prieš moterį atvejį, smurtautojas nuo jos iš karto atskiriamas.
Lietuvoje engiamos moterys dažniai kreipiasi į Moterų krizų centrą. Tačiau nakvoti jame negalima.
Todėl tenka grįžti namo, kur jų nekantriai laukia narsūs vyrai, išmiklintais kumščiais, išgaląstais peiliais pasirengę su dideliu apetitu sudoroti visus dailiosios lyties orumo likučius ir užsigerti juos stipriu alumi.