Sostinėje M.Danieli gyvena jau pusantrų metų. Į Lietuvą iš Milano 33 metų vyras atsikraustė, kad įgyvendintų savo svajonę – pradėti nuosavą verslą.
Pastaruoju metu M.Danieli ledainę klupdo sunkmetis, vyrą ne kartą buvo apšvarinę vagišiai.
Tačiau italas džiaugiasi sostinės žaluma, atsipalaidavusiais ir mados per daug nesivaikančiais žmonėmis.
Vilnių M.Danieli paliktų vieninteliu atveju – jei jo verslas visiškai žlugtų.
- Kuo skiriasi verslo pradžia Milane ir Vilniuje? – pasiteiravo „Sostinė“ italo verslininko.
- Turėjau svajonę pradėti savo verslą, nebūtinai atidaryti ledainę. Bet Italijoje pradėti verslą yra gerokai brangiau nei Lietuvoje.
Italijoje dirbau asmeniniu treneriu sporto klube, dar anksčiau buvau futbolo treneris.
Turėjau planų sporto klubą atidaryti savo šalyje, bet norint įsteigti ką nors savo Italijoje reikia daug pinigų, be to, ten daug biurokratijos. Vilniuje norėjau atidaryti sporto klubą, bet pažįstamas pasiūlė dirbti kartu.
Tuo metu lietuviškai kalbėjau prastai, vienam imtis verslo būtų buvę per sunku. Vienas italas jau buvo įsteigęs Vilniuje įmonę, todėl man pakako tik nusipirkti akcijų.
Pažįstu daug užsieniečių, čia turinčių verslą. Visi sako, kad Lietuvoje pradėti verslą – paprasta ir nebrangu.
- Ar po pusantrų metų esate patenkintas savo veikla?
- Dabar krizė – žmonių mažiau negu tada, kai pradėjau dirbti. Reikia pagalvoti, ką darysime toliau.
Vilniuje gyventi man patinka, bet jeigu verslas nesiseks, reikės ką nors keisti.
- Pardavinėjate ledus. Kokie vilniečių mėgstamiausi?
- Italijoje bet kokios rūšies ledai yra labai populiarūs.
Vilniečiai labiausiai mėgsta ledus su uogiene – braškėmis, avietėmis, vyšniomis, gervuogėmis.
O štai italai labiausiai mėgsta ledus su šokoladu.
Man labai patinka ledai su mėtomis, bet jie nelabai populiarūs Italijoje.
Vilniečiai jų irgi nelabai mėgsta, nes pilame sirupą.
Vilniečiams sirupas nepatinka, geriau natūrali uogienė.
Tarp klientų čia – daugiausia vaikai, bet būna ir vyrų, ir moterų. Italijoje ledus mėgsta visi.
Žiemą Vilniuje ledų parduodame mažiau, užtat kavos – daugiau. Vilniečiai tuo metu perka karštą šokoladą, kurio dabar neturiu, vaflius, itališkus pyragus.
- Ar vilniečiai geria Italijoje populiarią espreso kavą?
- Italijoje visi ryte nori gerti espreso, o čia šios kavos parduodu 3-4 puodelius per dieną.
Vilniečiai labiausiai mėgsta juodą ir kapučino kavą. Italijoje kapučino paprastai žmonės geria iki dešimtos valandos ryto, o čia ją mėgsta gerti vakare.
Kapučino kava pas mus geriama per pusryčius, su pyragėliu.
Po pietų ir vakare – tik espreso. Nei juodos, nei baltos kavos niekas negeria. Esame pripratę prie kavos, todėl vakare išgėrę espreso užmiegame lengvai.
- Ar persikraustęs į Vilnių pailsėjote nuo Milano šurmulio?
- Milane sunku gyventi. Ten visi patiria stresą, viską daryti reikia labai greitai. Milanas – amžinai skubantis miestas.
Italijoje žmonės atviri, o čia – uždari, nedrąsūs, bendrauti yra sunkiau. Tačiau vilniečiai daug labiau atsipalaidavę nei Milano gyventojai.
- Kaip Vilniuje susipažįstate su naujais žmonėmis?
- Su dauguma lietuvių susipažinau per savo draugus italus, vokiečius, olandus. Kartu žaidžiame futbolą.
Laisvalaikiu dar bendrauju su draugais, einu į barus, važiuoju prie ežero.
Futbolą čia žaidžiu retokai, vieną kartą per savaitę, tačiau norėtųsi dažniau. Žaidžiame Vingio parke. Ten turime gražią ir gerą aikštelę.
- Esate buvęs kokiame nors miesto futbolo stadione?
- Esu buvęs „Vėtros“ stadione, kai lietuviai žaidė su lenkais.
Ten įvyko didelis sirgalių mūšis, buvo pavojinga, bet, laimė, aš pats nenukentėjau.
Lietuvoje mažai tikrų futbolo sirgalių. Italijoje per varžybas nuotaika visai kitokia – 80 tūkst. žmonių minia dainuoja. Vilniuje tokių būna šimtas ar trys šimtai. Užtat Lietuvoje labai smagu žiūrėti krepšinį.
- Kuo skiriasi vilniečių ir Milano gyventojų drabužiai?
- Milanas – mados sostinė. Ten visi nori būti stilingesni nei kiti.
O Vilniuje gali vaikščioti su paprasčiausiais marškinėliais ir jaustis gerai.
- Kaip miestas pasikeitė nuo to laiko, kai čia atvykote?
- Kai Vilniuje esi kaip turistas, matai tiktai gražius dalykus, vėliau pastebi ir bloguosius.
Teigiama Vilniuje yra tai, kad miestas gražus, o oras geras.
Milane klimatas pats prasčiausias, kokį galiu įsivaizduoti. Vasarą ten nepakenčiamai karšta, o žiemą šalta, lyja ir tvyro rūkas. Lietuvoje vasaros ne per karštos.
Milane beveik nėra parkų, o Vilniuje aplinkui – vien žaluma. Tai man patinka.
Ko aš čia nemėgstu? Vilnius – gana pavojingas miestas, žinoma, mažiau nei Milanas. Tačiau čia vis tiek turi būti atidus.
Iš manęs buvo dukart pavogę dviratį, dukart įsilaužę į automobilį. Vieno draugo dviratį pavogė iš balkono ketvirtame aukšte.
Neįsivaizduoju, kaip vagys tai sugeba.
Vilniečiai vairuoja klaikiai. Vairuotojai čia vieni kitų negerbia, vyksta varžybos, čia normalu užlįsti, staiga pakeisti eismo juostą.