Rugpjūčio 1 dienos duomenimis, tarp masiškiausiai darbo
ieškančiųjų taip pat patenka ir šią vasarą mokslus baigę verslo
vadybos bei administravimo, socialinio darbo, filologijos,
edukologijos, statybos inžinerijos, viešojo administravimo, ekonomikos
specialistai, rašo „Lietuvos žinios“.
Studijas baigusiems teisės ir vadybos absolventams šįmet
įsidarbinti sunkiausia. Tačiau daugiausia abiturientų aukštosiose
mokyklose vėl rinkosi teisininkų ir vadybininkų specialybes. Šiemet
universitetuose daugiausia studijų krepšelių pritraukė verslo vadyba
bei administravimas, teisė ir ekonomika.
Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida
Montvydienė pastebėjo, kad jaunieji teisininkai - viena didžiausių
bedarbių grupių Lietuvoje.
„Teisininkų parengiama per daug. Studentų lūkesčiai - vieni, o
absolventus pasitinkanti tikrovė visai kitokia“, - sakė I.Montvydienė.
Jos vertinimu, aukštųjų mokyklų vadovai turėtų pasvarstyti, ar
aklai priimdami studentus jų neapgauna. „Dabar jie užsiima savotišku
verslu“, - sakė advokatūros atstovė.
Šiemet vien liepą darbo biržoje užsiregistravo 5,8 tūkst.
absolventų - trigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų
buvo 1,7 tūkstančio. Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos
skyriaus vyresniosios specialistės Astos Vinskaitės teigimu, šiuo metu
darbą sunku susirasti ne vien teisininkams ar ekonomikos žinovams.
Socialinės politikos analitiko profesoriaus Romo Lazutkos
žodžiais, jei valdžia duoda abiturientui didesnę pasirinkimo laisvę,
turėtų suteikti ir daugiau informacijos apie tai, kas jo laukia.
„Kai jaunimas girdi, kokie yra pasakiški kokių nors „Leo LT“
vadybininkų atlyginimai, tai ir orientuojasi į juos. Tačiau paprasto
vadybininko ar teisininko atlyginimas nėra toks didelis“, - sakė
R.Lazutka.
Švietimo ir mokslo ministerija neketina „iš viršaus“ reguliuoti
jaunų žmonių pasirinkimo.
„Valstybė nustato įvairių krypčių studijų krepšelių skaičių,
tačiau negali aukštosioms mokykloms nurodyti, kiek studentų jos gali
priimti į mokamas vietas. Taigi technologinių mokslų nepopuliarumas -
ir aukštųjų mokyklų, ir verslo, ir viso krašto problema, kurią reikia
spręsti kompleksiškai“, - teigė švietimo ir mokslo ministro atstovė
spaudai Aistė Skaržinskaitė.
Anot jos, ne tokias populiarias, bet paklausias specialybes
patraukliau turėtų pristatyti pačios aukštosios mokyklos.
„Universitetai patys galėtų atlikti apklausas apie savo absolventų
įsidarbinimą ir jas viešinti“, - ministerijos poziciją komentavo
A.Skaržinskaitė.