Tai, kad pokyčius žadėjusios Saulėlydžio komisijos veikla beviltiškai stringa, „Lietuvos rytui“ pripažino ir vienas šios komisijos narių, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.
- Ar tiesa, kad iš Saulėlydžio komisijos nepasitraukiate tik dėl pagarbos premjerui Andriui Kubiliui?
- Norėčiau, kad komisija užsiimtų fundamentaliais dalykais. Dabar pagrindinis jos rūpestis – institucijų optimizavimas, kuris, mano galva, nei taupo, nei gerina valdymą.
Tai, kad nepavyksta išjudinti šių procesų, puikiai iliustruoja Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pavyzdys.
Nors jau net kelios vyriausybės bandė šią įstaigą likviduoti, ji ne tik neskęsta, bet, priešingai, net dabar į ją priimta naujų darbuotojų.
Iš pradžių teko labai ilgai reikalauti, kad šios tarnybos likvidavimo klausimas iš viso būtų įtrauktas į komisijos darbotvarkę. Niekas dėl tarnybos likvidavimo komisijoje net neabejojo. Bet būtina pakeisti kai kuriuos teisės aktus. Tada viskas ir įstrigo.
- Kodėl?
- Dėl kelių Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių spaudimo Vyriausybei (komitetui vadovauja konservatorius Antanas Matulas. – Red.).
Kai komisijos veikla stringa dėl smulkmenų, svyra rankos.
- Ar nesiskiria komisijos narių ir jos pirmininku paskirto premjero patarėjo Valentino Milaknio požiūris?
- V.Milaknis įsitikinęs: komisija turėtų atlikti kažkokį derintojo vaidmenį, nes mes atseit nesame valdymo specialistai.
Bet aš esu valdymo specialistas. Komisijoje jų yra ir daugiau. Valstybės valdymą būtina padaryti suprantamesnį jos piliečiams ir paprastesnį.
- Panaikinus biurokratinius suvaržymus verslui būtų lengviau išbristi iš krizės. Kodėl apie tai tik kalbama?
- Valstybės požiūris į verslą – tarsi į galimus nusikaltėlius. Jis visą laiką yra priverstas ką nors pažeidinėti. Verslas yra įpratęs būti lankstus, dinamiškas, greitai reaguoti į pokyčius, o valstybė yra lėta lyg koks senas buivolų tempiamas vežimas.
Krizės sąlygomis lėtomis apsukomis ji tik dar labiau kenkia verslui.
Tačiau pakreipti lėtai judantį vežimą tinkamu keliu valstybei trūksta kompetencijos.
- Ar neatsitiks taip, kad Saulėlydžio komisijai teks skelbti saulėlydį?
- Iš tiesų yra apėmusi neviltis. Vyriausybė taip pat yra įsteigusi ir verslo aplinkos gerinimo komisiją.
Vadinamoji Saulėtekio komisija Seimui buvo pateikusi nemažai naudingų pasiūlymų. Tačiau Seimo komitetai, nesuprasdami jų esmės, sugebėjo juos išversti į priešingą pusę.
- Ar nebus praleista proga sumažinti biurokratinį aparatą?
- Valstybės valdymo sistema turi tarnauti žmogui. Jai turi galioti tos pačios taisyklės kaip versle, kur išsilaiko tik tos įmonės, kurios tarnauja klientui.
Institucijų vadovams reikėtų sudaryti sąlygas patiems priimti sprendimus ir atsakyti už jų rezultatus.
Valstybė jiems turėtų numatyti tikslus, o kaip jų siekti – spręstų patys vadovai: kiek pasamdyti žmonių, kiek valandų jie dirbs, kiek žmogus gaus.
Valstybei turi rūpėti tik rezultatas. Už jį įstaigos vadovas atsakytų savo postu.
Bet Valstybės tarnybos įstatymas tokių sąlygų nesukuria – galiojanti tvarka verčia mokėti darbuotojui algą už visą savaitę, nors jo reikia tik pusei dienos.
- Atrodo, komisiją įsteigti siūlęs premjeras jos veikla ne itin domisi?
- Nenorėčiau kaltinti premjero. Jis turi kitų rūpesčių. Bet komisija išties turėtų būti vienose rankose, tarkim, vidaus reikalų ministro.
Tokiai komisijai reikia variklio, o dabar biurokratiją mes naikiname biurokratiniais metodais, dėl to ir klimpstame.
Nematau prasmės būti komisijoje. Esu veiklos žmogus, ilgas namo dažymas atsibosta. Norisi imti ir nudažyti. Dabar aplink namą tik strykčiojame ir tariamės, nuo kurio galo pradėti.