Savo valdas plečiantis A.Lydeka visus siunčia „ant trijų raidžių“ (nuotraukos)

„Pasirodo, ant stogo užlipęs - pats ponas Lydeka. Ir jis vadovauja šiai statybai“, - vis dar negali atsigauti paveldosaugininkas Juozas Lapinskas.

Nėra jėgos, kuri sustabdytų Seimo nario statybas, nors jos vyksta Lietuvos ir UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje.

Pirmoji pavojaus varpais skambinti pradėjo A.Lydekos kaimynė Aleksandra Jonaitienė. Ant „Ekstros“ viršelio išvydusi Seimo narių Astos Baukutės ir Jono Liesio nuotraukas, paskambino redakcijai: jos kieme - dar vienas Seimo gudrutis. A.Lydeka savo namo stogą remontuoja ne pagal projektą! O namas - ne bet koks: saugomas ne tik Lietuvos, bet ir UNESCO.

Į Žydų gatvės kiemelį Vilniaus senamiestyje sugužėjo bent kelios komisijos: iš miesto savivaldybės, apskrities. Griežčiausia - Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Seimo nario iškeltos gegnės buvo nuleistos. Iš Vilniaus apskrities atvykusiam valstybiniam statybos inspektoriui Sigitui Mardosui liko Seimo narį priversti išgriauti tik ne vietoje sumūrytas plytas. Valstybinis inspektorius nematė reikalo bausti Seimo nario. Jis buvo įsitikinęs, kad Seimo narys daugiau nepažeidinės įstatymų.

„Ačiū, kad paskambinote“, — po savaitės padėkojo „Ekstrai“ Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. „Plika akimi matomas nukrypimas nuo suderinto projekto“, — vėl konstatavo ji.

Vaizdingiausiai apie tai, kas prieš savaitę vyko ant Seimo nario pono A.Lydekos namo stogo, mums papasakojo Valstybinės kultūros paveldo komisijos analizės skyriaus specialistas J.Lapinskas. Gavęs pranešimą, kad unikalioje Vilniaus senamiesčio Žydų gatvėje vyksta statybos, jis pirmiau visų nuskubėjo ten.

Pasak jo, vieno šios gatvės namų stogas buvo nuardytas, ant jo buvo sukaltos naujos gegnės ir mūrijamos naujos pertvaros.

„Jeigu vyksta statybos darbai, projekto dokumentai ir statybos leidimas turi būti statybos aikštelėje“, — aiškino mums statybų tvarką J.Lapinskas.

Šiuos dokumentus turi turėti darbų vykdytojas. Tačiau šio nebuvo. „Pasirodo, ant stogo užlipęs pats ponas Lydeka. Ir jis vadovauja šiai statybai“, — nustebo J.Lapinskas.

J.Lapinskas Seimo nariui prisistatė parodydamas savo tarnybinį pažymėjimą.

„Jūs tikriausiai žinote, kas esu?“ — J.Lapinsko paklausęs Seimo narys. „Atsiprašau, aš ne iš tos tarnybos“, — atsakęs jam J.Lapinskas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos specialistas J.Lapinskas ne be reikalo stebėjosi, kad statyboms vadovauja pats Seimo narys. Ūkiniu būdu galima statytis bet kokį kitą namą, bet čia — Lietuvos Respublikos paminklų sąrašo objektas. Jį rekonstruoti ir rekonstravimo darbus prižiūrėti privalo atestuoti specialistai. Jie atsakingi už tai, kad darbai būtų vykdomi griežtai laikantis patvirtinto projekto.

„Aš paprašiau jo paprasčiausio dalyko: pagal kokius dokumentus vyksta šie darbai?“ — J.Lapinskas toliau pasakojo susitikimo su Seimo nariu akimirkas.

Seimo narys pateikė jam brėžinius. „Žiūriu į juos: kad jie nieko bendra neturi su tuo, kas daroma ant stogo“, — konstatavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos specialistas.

Pagaliau jis pastebėjo, kad statybos leidime įrašyta, kad šis objektas, kuriame atliekami darbai, nėra išskirtinis.

„O jeigu objektas nėra išskirtinis, jam netaikomos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatos. Taikomos liberalesnės Statybos įstatymo nuostatos“, — J.Lapinskas paaiškino šio įrašo svarbą.

Tada J.Lapinskas Seimo nariui pasakęs: „Jeigu jūs juolab dar esate ir Seimo narys, galite turėti didelių nemalonumų“.

Vėliau J.Lapinskas A.Lydekai, kaip Seimo nariui, siūlė sėsti prie stalo ir bendromis pastangomis sutvarkyti projekto dokumentus taip, kaip reikalauja įstatymas. „Tačiau jis mane pasiuntė ant trijų raidžių“, — neslėpė J.Lapinskas.

Po J.Lapinsko į Žydų gatvę atskubėjęs Vilniaus apskrities administracijos statybos valstybinės priežiūros specialistas S.Mardosas iškeltų gegnių ant A.Lydekos namo neberado. Liudininkai pasakojo, kad jos žaibo greitumu buvo išmontuotos ir nuo stogo nukeltos.

Pasak S.Mardoso, buvo likusios tik kelios eilės ne vietoje sumūrytų plytų. „Jos buvo išardytos mūsų akivaizdoje“, — tvirtino S.Mardosas.

Šios kelios eilės plytų būtų aukščiau pakėlusios stogą.

Apskrities specialistas pripažino, kad tos „kelios ne vietoje primūrytų plytų eilės“, kaip ir gegnės, buvo „nukrypimas nuo projekto“. Kodėl tuomet statybos valstybinės priežiūros specialistas nesurašė pažeidimų akto?

„Na, ką čia dėl tų kelių plytų — spyrei koja, ir nieko nebelieka“, — valstybinis inspektorius nematė reikalo bausti Seimo nario. S.Mardosas buvo šventai įsitikinęs, kad kilęs skandalas A.Lydekai buvo gera pamoka ir jis nebepažeidinės projekto.

„Dabar, manau, nė milimetru nebus pažeista. Manau, jis nenorės daugiau triukšmo ir skandalo“, — buvo įsitikinęs S.Mardosas. „Tiesa, dabar aš keturias dienas ten nebuvau“, — pridūrė jis, lyg mėgindamas apsisaugoti nuo galimų kitų skandalų.

Po keturių dienų nuėjome mes, „Ekstros“ žurnalistai. „Greičiau greičiau: A.Lydeka — vėl ant stogo“, — iš tolo mums mojo jo kaimynai.

Seimo narys A.Lydeka tvirtino, kad jau buvo bent kelios komisijos ir nė viena jokių pažeidimų nerado: „Visos inspekcijos jau buvo. Visos buvo patenkintos“.

„Ar ir J.Lapinskas buvo patenkintas?“ — pasitiksliname. „Ir Lapinskas buvo patenkintas, absoliučiai viskuo buvo patenkintas“, — visai rimtai tikino mus Seimo narys.

Jis neigė netgi ir tai, kad kai ką iš šių statybų jam teko nugriauti. „Žmonės įžūliai meluoja, visur — įžūlus melas, įžūlus šmeižimas“, — nuolat kartojo jis.

Seimo narys buvo suirzęs ir nė kiek nesitvardė. Lakstė po stogą — neaptvertą statybų aikštelę, kažkur pranykdavo tarp pertvarų, tai palikdavo mus, tai vėl pasivijęs priekaištavo, kaip drįstame išeiti neatsisveikinę.

„Žinote, dabar pas mane žurnalistai, tai aš nervinuosi. Kadangi aš — Seimo narys, tai eina ir eina komisijos, nieko neranda, bet kas antrą dieną eina“, — skundėsi jis jam paskambinusiam Gruzijos ambasadoriui.

Galop A.Lydeka nusiramino ir ėmė viską pasakoti nuo pradžios. Prieš trejus metus nusipirkęs šį butą senamiestyje ir norėdamas tik jo stogo dangą pakeisti, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis jam rekomenduotų projektuotoją. „Sąžiningą ir patikimą iki paskutinio siūlelio“.

Kodėl Seimo narys prašė departamentą rekomenduoti jam projektuotoją?

„Todėl, kad apsidrausčiau, kad neatsirastų kaimynų, kurie įžvelgtų ką nors bloga, kad neatsirastų žurnalistų, kurie tuščioje vietoje galėtų pūsti burbulą ir ieškoti kažkokių blogybių“, — dėstė Seimo narys.

Kultūros paveldo departamentas, anot Seimo nario, jam rekomendavo Arvydo Songailos vadovaujamą kūrybinę grupę „Renova“.

Paklaustas, kaip saugomas paveldo objektas „Renovos“ rengtame projekte tapo „neišskirtiniu objektu“, A.Lydeka paaiškino, kad frazė „statybos objektas“ reiškia ne pastatą, o jo statybas, kurios būsiančios labai paprastos, taigi — neišskirtinės.

„Renovos“ vadovas A.Songaila „Ekstrai“ pripažino, kad rekonstrukcijos pradžioje Žydų gatvėje buvo nukrypta nuo jo parengto projekto. Kodėl tuomet jis nevykdė, kaip privalu, autorinės priežiūros? „Jeigu man nepranešė, kad pradeda statybas, kaip aš ją vykdysiu?“ — retoriškai paklausė architektas.

„Atsakingai pareiškiu: nenusižengęs nė vienam įstatymui, nė vienai normai, pastatą tvarkau savo lėšomis, puošiu miestą. Užuot gyrus straipsniuose — štai kokių yra patriotų, ieškoma, ką čia dar išspausti bloga“, — vėl ėmė audrintis Seimo narys.

Tai gal čia bus muziejus — miesto puošmena? Ne, atsakė jis, bus gyvenamasis butas. „Gyvensite jūs?“ — pasitikslinome. „Matysime, žiūrėsime, galvosime“, — kaip žirnius jis išbėrė.

„Galima pereiti prie kito lango?“ — staiga pokalbio viduryje baugščiai apsidairęs paprašė A.Lydeka. „Kas yra, gal jus kas nors seka?“ — sunerimome ir mes.

Seimo narys paslaptingai prieina prie lango, lyg maldai sudeda rankas. Kaip teatre.

„Yra tokia senamiesčio dvasia: kiekviename kieme yra kaimynė ar kaimynas, kurie viskuo nepatenkinti, su visais susipykę. Tokia yra ir čia. Visas inspekcijas kviečia, štai ir jus pakvietė. Kaipgi jūs būtumėte čia atėjusi?“ — dabar eilė atėjo kaimynei.

Iš Aleksandros miegamojo A.Lydekos statybų stogas — kaip pavertas. Štai Seimo narys išdidžiai prieina prie pat stogo — statybų aikštelės briaunos. Su Aleksandra net krūptelime — statybų aikštelė juk neaptverta. Bet Seimo narys iš aukšto nužvelgia Aleksandros miegamojo langus, paskui iš lėto pasisuka šonu, paskui nugara, įsisprendžia...

„Aš maniau, kad demokratinėje šalyje yra gėda nepranešti apie pažeidimus“, — kaltai nusišypso Aleksandra ir klausia kaimyno Algirdo Berkevičiaus: „Sakykite, su kuo aš susipykusi?“

„Su manim, — ironizuoja šis ir priduria rimtai: — Aš dėkingas poniai Aleksandrai, kad ji taip pilietiškai pasielgė“.

A.Berkevičius — vyriausias šiame kieme. Gyvena čia nuo 1970ųjų. Ilgus metus dirbo restauravimo sistemoje, jis iš griuvėsių prikėlė ir šį unikalų Vilniaus senamiesčio kiemelį.

Ponas A.Berkevičius mielai sutinka pakomentuoti pono Seimo nario A.Lydekos rekonstrukcijas.

„Ponas Lydeka kreipėsi į mane, kad pasirašyčiau, jog neprieštarauju jo rekonstrukcijai, — pradėjo A. Berkevičius. — Jis sakė, kad nori tik stogo dangą pakeisti, įdėti stoglangius, o visa kita lieka kaip buvę. Pamaniau, kad nieko bloga langai stoge, net gražiau, ir pasirašiau. Štai jis buvo dar sumanęs bokštelį stoge. Gražus bokštelis. Pagalvojome, gal tikrai gražiau bus, todėl sutikome. Bet jis nuėjo kitu — netiesos keliu. Gavęs gyventojų sutikimą dėl šių brėžinių, darbininkams, matyt, įteikė kitus.

Ką šie padarė? Iškėlė kapitalinę mūro sieną. Bokštelis stoge būtų virtęs bokštu virš stogo. Tada šį bokštą būtų sujungę su stoglangiais ir būtų išėjęs rimtas statinys“, — A.Berkevičius jautėsi A.Lydekos apgautas.

Šias A.Lydekos statybas A.Berkevičius tvirtino matęs savo akimis, tik gailisi jų nenufotografavęs.

„Matote, mes neįvertinome pono Lydekos. Kai kalbi su kultūringu žmogumi, juo pasitiki, gali kalbėti taip, kaip mes dabar su jumis bendraujame. Bet kai ne visai su kultūringu žmogumi susitinki, reikalingi įrodymai“, — A.Berkevičius neatsistebi girdėdamas Seimo narį ginantis buvusių pažeidimų.

Garbaus amžiaus ir išmintimi trykštantis Seimo nario kaimynas karčiai šypteli: „Šiuo metu knygynuose yra pono Lydekos leidinys — didelė stora knyga. Joje aprašytos elgesio taisyklės. Ponas Lydeka mūsų visuomenei nurodo, kaip kiekvienas žmogus turi elgtis. O pats elgiasi priešingai“.