Tokias išvadas skelbia Lietuvos išlaidų socialiniam sektoriui
analizę atlikęs Pasaulio bankas (PB). Jo išvadose kritikuojama
valstybinių pensijų sistema, pagal kurią nukentėjusiems ir valstybei
nusipelniusiems asmenims kompensacijos mokamos jiems sulaukus pensinio
amžiaus.
„Nukentėjusiesiems priklausančių kompensacijų paveldėtojai sudaro
12 proc. visų pensininkų, o jų namų ūkio pajamos yra 9 proc. didesnės
nei kitų. Nors šios kategorijos žmonės, be abejo, kentėjo dėl įvairių
tragedijų, neaišku, kodėl kompensacija už jų kančias siejama su
pensiniu amžiumi. Sąsajų su pensiniu amžiumi pagrindo trūksta ir
skiriant apdovanojimus mokslininkams“, - teigiama ataskaitoje.
Anot PB, kompensacijos mokslininkams turėtų būti mokamos ne kaip
pensijos, o nustačius atitinkamą atlyginimo struktūrą, taip pat
teikiant pripažinimo dovanas, dovanojant dideles sumas ir panašiai.
Pasaulio bankas taip pat siūlo pakeisti karių ir pareigūnų
valstybinių pensijų administravimo tvarką - perduoti jų kontrolę iš
Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų „Sodrai“. Ji esą turi
daugiau pajėgumų stebėti, kaip veikia ši sistema, ir prognozuoti
tolesnes finansavimo reikmes.
Valstybinės pensijos skiriamos tiesiai iš valstybės biudžeto - tam
reikia 0,34 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigiama
ataskaitoje. PB atkreipia dėmesį, kad kol kas išlaidos valstybinėms
pensijoms nėra didelės, bet prognozuoja, kad greitu laiku jos gali
išaugti.
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 2008-2009 metais nuo karo ir
okupacijų, priverstinėse darbo stovyklose nukentėjusiesiems,
politiniams kaliniams, dalyvavusiems likviduojant Černobylio
katastrofos padarinius, bei atleistiems iš tarnybos asmenims atitenka
191 mln. litų, dar 58 mln. litų skiriami pirmo ir antro laipsnio
valstybines pensijas gaunantiesiems, menininkų kompensacijoms,
nusipelniusiems profesoriams, signatarų rentoms ir jų palikuonims.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė
Valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymų pataisų projektus, kuriuose numatomomis pataisomis
būtų sumažintos valstybinės ir našlių pensijos.
Pataisomis siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinių pensijų
bazės minimalus dydis yra 200 litų, o minimalus našlių pensijos
bazinis dydis - 70 litų. Atsisakius minimalių ribų, socialinio
draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybinių pensijos bazės
dydį galėtų nustatyti Vyriausybė savo nutarimu, atsižvelgdama į
situaciją valstybės ir „Sodros“ biudžete.
Vyriausybės parengtame Nacionaliniame susitarime numatoma, kad
valstybinės pensijos turėtų mažėti penktadaliu, o našlių pensijos - 8
procentų.
Valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Didžiausią valstybinių pensijų gavėjų grupę sudaro asmenys, gaunantys
nukentėjusių asmenų valstybines pensijas (daugiau nei 90 tūkst.).
Pirmo laipsnio valstybines pensijas gauna daugiau nei 1100 asmenų,
antro - per 6 tūkst. piliečių, dar pustrečio tūkstančio gauna
mokslininkų valstybines pensijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ekspertai pabrėžia, kad šios pensijos
dažniausiai mokamos kaip papildomos išmokos kartu su valstybinėmis
socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo)
pensijomis.