Sklandžios javapjūtės džiugesį temdo menkos grūdų kainos

Derlius keliauja į sandėlius, bet kol kas ne į supirkėjų, nes grūdų kainos juokingos, kad net verkti norisi. Tokiomis mintimis per javapjūtę gyvena visi šalies žemdirbiai, tarp jų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, ūkininkaujantis Kėdainių rajone.

„Šiemet javapjūtę pradėjome prieš dvylika dienų. Dirbame kartu trijuose ūkiuose: mano, sūnaus Ovidijaus ir posūnio Pauliaus Pikšrio. Jei ir toliau darbas eisis taip pat sklandžiai, kaip iki šiol, tikimės, kad šiandien iki vakaro, kol neužklupo sinoptikų žadamas lietus, žieminius kviečius baigsime doroti“, - užvakar „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J.Talmantas, trumpam atokvėpiui iššokęs iš kombaino kabinos.

Kol kalbėjomės, darbai nesustojo nė minutei: kiti du kombainai darniai suko ratus per kviečių pasėlį, prisipildžius bunkeriui tuoj pat privažiuodavo sunkvežimis ir su pilnu kėbulu lėkdavo į ūkio sandėlį, kuris, beje, nuo lauko nutolęs už gerų dviejų dešimčių kilometrų.

Derlių iš laukų gabena nuosava ir samdyta technika, kad būtų greičiau, o pilni kombainai negaištų laiko stovėdami. „Mūsų agronomas Paulius Pikšrys rūpinasi grūdų džiovinimu, jis dirba prie džiovyklos. Kitus organizacinius javapjūtės reikalus tvarko, techninį aptarnavimą vykdo sūnus Ovidijus. Iš viso turime šešis samdomus žmones, o per „karštymetį“ dar papildomai įdarbinome du.

Kadangi dirbame ir patys, daugiau nereikia, svarbu sugebėti viską gerai organizuoti“, - apie šiųmetę darbų eigą pasakoja J.Talmantas.

Pirmomis derliaus nuėmimo dienomis vyrai nukūlė 220 ha žieminių rapsų, po to apie 90 ha kvietrugių ir galiausiai 500 ha kviečių. Tai yra visų trijų ūkių bendras šių metų žieminių pasėlių plotas. „Ovidijus turi 320 ha, Paulius – 120 ha, aš – 470 ha žemės. Visi dirbame bendrai.

Prieš dvi savaites labai nerimavome dėl lietingo oro, įmirkusių laukų. Jei būtų ir toliau liję, nežinau, nė kaip būtume kūlę, nė kaip grūdus išvežę ir spėję juos džiovinti. Pastarosiomis dienomis kviečių beveik nebereikia džiovinti, jie gana sausi, tik kiek drėgnesni būna iš ryto ar lauko pakraščiuose, prie miško. Įdienojus grūdų drėgmė tik 12-14 proc. Kadangi tokių grūdų nereikia džiovinti, tai palengvina darbą ir sumažina javų dorojimo kaštus. Juk išdžiovinti toną grūdų atsieina 5-7 Lt.

Tai irgi pinigai, dega nepigus kuras, gaištamas laikas. Jei javai drėgni ir juos reikia nemažai džiovinti, sandėlis nespėja priimti visų nukultų grūdų. Šiuo metu galima dėkoti dangui, kad oras buvo palankus, tad tikimės derlių sudoroti beveik be nuostolių“, - sakė J. Talmantas, pridurdamas, kad šiame paskutiniame, Anciškių kaime, esančiame lauke baigus kulti, pagrindinė javapjūtė būsianti baigta, neskaitant 70 ha vasarinių rapsų, kurie, suprantama, dar neprinokę.

J.Talmantas džiaugiasi ne tik darniu javapjūtės ritmu, bet ir neblogu derliumi.

„Pavyzdžiui, vakar mes, trys kombaininkai, nuo pusė vienuoliktos ryto iki pusė dešimtos vakaro nukūlėme 83 ha, iš kiekvieno byrėjo maždaug po 8 tonas kviečių. Bendras visų laukų vidurkis, manau, turėtų būti 7-8 t/ha. Buvo pasėlių, kurie subrandino ir 9 ar net 10 tonų.

Derlingumu esame patenkinti, kaip ir grūdų kokybe“, - sakė ūkininkas. Šiemet jo netenkina 3,5 t/ha gautas žieminių rapsų derlius. Ankstesniais metais pavykdavo užauginti daugiau kaip po 4 t/ha. Pernai užsitęsus javapjūtei rapsai buvo pasėti vėlesniu terminu, mažesnį derlių lėmė ir oro sąlygos.

Ūkiuose auginami pašariniai bei maistiniai kviečiai. „Mūsų agronomas P.Pikšrys daug konsultuojasi su agrofirmų specialistais, javus tręšia įvairiais mikroelementais, tad net ir pašarinių kviečių kokybė atitinka antros klasės maistinių kviečių reikalavimus. O maistinių kviečių kokybė, ištyrėme, šiemet itin aukšta – baltymų net 15,1 proc., o glitimo – 33 proc.“, - sakė J.Talmantas.

Jis pastebi ir tai, kad šiemet daugelyje šalies ūkių javų pasėliai negavo reikiamos azoto trąšų normos, todėl jų grūdai tinka tik pašarui.

LŪS pirmininko nuotaika pradeda gesti nuo derlingumo kalbai pasisukus apie šių metų grūdų kainas: „Tiek, kiek dabar mokama už grūdus nuo kombaino, jokiais būdais negali padengti auginimo sąnaudų. Miežiai kainuoja apie 270 Lt/t, rugiai – 190 Lt/t, kviečiai – 350 Lt/t.

Jei kuliama apie 4 t/ha, tai nieko nelieka. Ūkiams, kurie neturi džiovyklos (įmonėse grūdų džiovinimo kaina siekia 10 Lt/t už drėgmės sumažinimą 1 proc. punktu), kuriems reikia samdyti kombainą (250 Lt/ha) ar grūdų gabenimo mašiną (3 Lt už tonos nuvežimą 1 km), - visiška prapultis. Prisiminkime ir tai, kad daugelis azoto trąšas pirko dar tuomet, kai jos kainavo 1500 Lt/t. Tik šiemet azoto kainos sumažėjo.“

J.Talmantas, planuodamas šio rudens sėją, nesitiki, kad azoto trąšos dar labai pigs. O jei jų kainos išsilaikytų tokios, kaip dabar, logiškai mąstant, turėtų brangti grūdai, nes pastaruoju laiku šių prekių vertės proporcija nėra normali.

Savo ūkio privalumą J.Talmantas mato tame, kad daug darbų jis pats nudirba kartu su sūnumis. „Jei augalininkystė šiemet duos bent 5 proc. pelno, bus labai gerai“, - sako LŪS pirmininkas. Jis teigia, kad į javų hektarą, norint gero derliaus, investuojama apie 3 tūkst. Lt. Nesunku suskaičiuoti, kokį derlių reikėjo šiemet nukulti, kad dabartinėmis kainomis jį realizavus būtų gaunama pelno. Tuo tarpu mažinti augalininkystės išlaidas rezervai nedideli.

„Juk ne kiekviename ūkyje pavyko užauginti po 8 ar daugiau tonų iš hektaro. Tam reikia derlingų žemių ir daug stropaus darbo, trąšų, augalų apsaugos produktų, gerų veislių. Pavyzdžiui, perkame sertifikuotą sėklą. Net jei dalį sėklinių grūdų užsiauginame patys, vis tiek vežame į „Dotnuvos projektus“, kur sėkla išvaloma, beicuojama ir kokybiškai paruošiama sėjai. Ūkio sąlygomis paruošti daugybę tonų sėklos nėra paprasta.

Sėklos kokybė nulemia derlių. Trąšų irgi neišeina gailėti, nors kai pernai buvo labai brangios, teko šiek tiek pataupyti. Jeigu tokios jų kainos išsilaikys ir toliau, o grūdai nepabrangs, tai mintis apie pelną teks užmiršti“, - skaičiuoja Kėdainių krašto ūkininkas.

Todėl dabar naujo derliaus grūdų jis nepardavinėja. Ne tik naujo, - sandėliuose dar yra ir 400 t pernykščio derliaus ekstra klasės grūdų. „Gerai tik tiek, kad turime pakankamai vietos ir galime laikyti net 10 tūkst. t. Mūsų ūkiai priklauso kooperatyvui „Lietuviški grūdai“ ir visą derlių realizuojame būtent per jį. Grūdų pardavimu rūpinasi kooperatyvo vadovai.

Mes, ūkininkai, dirbame savo darbą prie žemės, o prekyba, kaip ir trąšų, pesticidų užsakymais rūpinasi kooperatyvas. Kooperacija yra tas kelias, kuris leis ūkininkams išgyventi. Jei žemdirbiai ir toliau pardavinės grūdus po vieną, niekada negalėsime gauti geresnių kainų, nes jas diktuos supirkėjai“, - įsitikinęs LŪS vadovas.

Grūdų realizacijos strategiją kooperatyvo valdyba, kurios narys yra ir J. Talmantas, aptarė dar prieš javapjūtę.

„Aukščiausios kokybės kviečius tikimės vėliau parduoti aukštesnėmis kainomis negu supirkėjai siūlo šiuo metu. Mūsų kooperatyvas daugiausia bendradarbiauja su danais, kurie perka ekstra kokybės grūdus, manau, jiems ir tieksime.

Numatėme vieną laivą grūdų plukdyti po javapjūtės, kitą – tikriausiai rudenį, o trečią, matyt, sausį ar dar vėliau. Už pirmuosius grūdus gal gausime mažiau, už kitus – daugiau. Viską susumavus ir išvedus visų javų pardavimo kainos vidurkį, tikimės, ji nebus pati mažiausia“, - J.Talmantas aiškina, kad iš karto visą derlių parduoti arba viską laikyti nenumatytam terminui rizikinga.

Kooperatyvas į užsienį ketina išvežti ir narių ūkiuose užaugintus rapsus. Nukulti jie vežami į vieną sandėlį, išvalomi, išdžiovinami ir tinkamai paruošti laikomi iki pardavimo meto.

Didelę dalį šalyje užauginamų pašarinių grūdų, kurių nesunaudojame vidaus rinkos poreikiams, LŪS pirmininko nuomone, teks taip pat parduoti į kitas šalis. „Nemanau, kad pašarinių grūdų kaina imtų labai kilti. Tikėtina, kad ji visą laiką nebus tokia žema, kaip dabar, per javapjūtę. Tačiau labai pakilti, matyt, irgi neturėtų“, - svarsto J. Talmantas.

Pasibaigus žieminių javų derliaus nuėmimui, darbas LŪS pirmininko ūkyje, kaip ir kitų augalininkyste užsiimančių žemdirbių, nesustos nė dienos. Ražienos iš karto įdirbamos ir tuoj pat sėjami žieminiai rapsai. Iš viso trijuose ūkiuose planuojama jų pasėti 360 ha.

J.Talmantas savo laukuose jau aštuntus metus taiko neariamosios žemdirbystės technologiją. Tai taip pat leidžia sutaupyti nemažai lėšų, skirtų žemei įdirbti. O derliai, ūkininko įsitikinimu, nėra mažesni negu javus, rapsus auginant ariamose dirvose.