Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS sakė, kad toks žingsnis
rodo didėjantį Rusijos politikos agresyvumą ir „labai primena nacių
Vokietijos principinę nuostatą - kur gyvena bent vienas vokietis, ten
mes turime reikalų“.
„Tai turėtų kelti susirūpinimą visiems kaimynams“, - sakė
V.Landsbergis, kuris yra valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos
krikščionių demokratų partijos politikos komiteto pirmininkas.
Šios savaitės pradžioje D.Medvedevo Valstybės Dūmai pateiktame
įstatymo projekte numatyta, kad Rusijos karinės formuotės gali būti
operatyviai pasitelktos už Rusijos teritorijos ribų šiems uždaviniams
spręsti: atremti puolimą prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas už
Rusijos ribų; atremti ar užkirsti kelią agresijai prieš kitą valstybę;
apginti užsienyje gyvenančius Rusijos piliečius; kovoti su piratais ir
užtikrinti saugų laivų plaukiojimą.
V.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs dėl Rusijos ekonominių interesų gynybos svetur.
„D.Medvedevas apie tai yra kalbėjęs anksčiau ir grasinęs tuo, kad
Rusija gins savo ekonominius interesus visame pasaulyje ir visomis
priemonėmis. Buvo pasakytas labai totalitarinis grasinimas, galbūt
dabar bus įforminama ir įstatymu, nors ten tų įstatymų ir dabar yra
kiek nori“, - tvirtino europarlamentaras.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas,
socialdemokratas Justinas Karosas BNS sakė, kad, jei įstatymas būtų
priimtas, jis keltų grėsmę visoms valstybėms, kuriose gyvena Rusijos
piliečiai, tarp jų ir Lietuvai.
Anot politiko, problemos nebūtų, jei toks įstatymo projektas būtų
suderintas su tarptautinėmis organizacijomis, tarptautine bendruomene,
tačiau jeigu to suderinimo nėra, Rusijos vadovo žingsnis, pasak
socialdemokrato, yra nesuprantamas.
„Jei Rusija tai darytų savarankiškai, tai būtų nesuprantami
dalykai“, - tvirtino URK pirmininko pavaduotojas.
Anot politiko, tokio projekto pristatymas gali būti
interpretuojamas kaip „agresyvumas“ ar „karinis, imperialistiškas
pareiškimas“.
„Tai gali būti suprantama kaip grasinimas. Galima būtų tai vadinti
propaganda, gąsdinimu“, - sakė parlamentaras.
Anot J.Karoso, šis įstatymo turėtų kelti nerimo tiek Baltijos,
tiek ir Europos Sąjungos valstybėms.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas
konservatorius Arvydas Anušauskas sakė sutinkąs, kad toks įstatymas
gali kelti nuogąstavimų, tačiau teigė, kad Lietuvai kyla mažesnis
pavojus dėl NATO teikiamos apsaugos.
„Kai didelė kaimyninė valstybė priima tokius įstatymus,
kuriuose numatyta tai, kad šalies ginkluotosios pajėgos veiks už tos
šalies ribų, tai visada kelia tam tikrų nuogąstavimų. (...) Skirtingai
nuo Gruzijos, Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO valstybės. Šiaip jau
mūsų situacija yra radikaliai skirtinga ne tik geografiškai, bet ir
geopolitiškai“, - teigė NSGK vadovas.
„Šiuo atveju Lietuvai, kai NATO šalia, dėl tokio įstatymo
priėmimo, nemanyčiau, kad taip būtina sureikšminti ar kelti didžiulius
nuogąstavimus, bet kitoms kaimyninėms valstybėms, kurios nėra tokių
didelių gynybinių sąjungų narės, kaip Gruzija ar Azerbaidžanas, tokios
nuostatos gali kelti nemenkų rūpesčių“, - pridūrė politikas.
Rugpjūčio 10 d. Rusijos prezidentas D.Medvedevas pateikė Valstybės
Dūmai įstatymo projektą dėl pakeitimų federaliniame šalies gynybos
įstatyme.
„Tai susiję su įvykiais, buvusiais pernai, - paaiškino
D.Medvedevas pirmadienį susitikime su parlamentinių partijų lyderiais
Sočyje, turėdamas galvoje konfliktą su Gruzija. - Visiškai nenorėtume,
kad šie įvykiai pasikartotų, bet griežtą reglamentaciją reikia
turėti“.