Tai parodė standartinis Eurobarometro tyrimo, atlikto „TNS
Opinion & Social“, pavasario visuomenės nuomonės tyrimo nacionalinė
ataskaita, ketvirtadienį pristatyta Europos Komisijos atstovybėje
surengtoje spaudos konferencijoje.
Skirtingai negu lietuviai, ES piliečiai yra žymiai labiau
sunerimę dėl imigracijos, aplinkos ir terorizmo.
Nepaisant pesimistinių nuotaikų (ypač darbo rinkoje), net 52
proc. teigiamai vertina namų ūkio finansų padėtį ir mano, kad
ateinantys metai bus geresni (18 proc., 2008 m. rudenį - tik 10
proc.). Paklausti, kas efektyviausiai galėtų tvarkyti su ekonomikos
krizės padariniais, 27 proc. įvardija ES, 17 proc. - Tarptautinį
valiutos fondą ir tik 10 proc. - Lietuvos Vyriausybę. Tai atspindi
bendrą visų europiečių nuomonę, kurie nori patikėti globalios
krizės sprendimą tarptautinėms organizacijoms.
Panašiai kaip ir europiečiai, lietuviai mano, kad parama mažoms
įmonėms (41 proc.), parama bedarbiams (26 proc.) ir investicijos į
energetiką (26 proc.) yra tinkamiausios priemonės įveikti krizę.
Beveik septyni iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje svarbiausiu
finansiniu namų ūkio prioritetu laiko sąskaitų apmokėjimą, penki iš
dešimties - santaupas. Per dvejus pastaruosius metus Lietuvoje
smarkiai krito užtikrintumas pensijų ateitimi - nuo 43 proc. iki 23
proc., kai ES vidurkis liko beveik nepakitęs - 39 proc.
Palyginti su 2008-ųjų rudeniu, manančiųjų, kad ekonominė
padėtis Lietuvoje yra gera, sumažėjo beveik perpus - nuo 15 iki 8
proc. Kaimyninėje Latvijoje gerai padėtį vertino tik 2 proc.,
Estijoje - 20 proc. piliečių, o ES vidurkis sumažėjo nuo 29 iki 20
proc.
Ypatingą nerimą Lietuvos gyventojams kelia blogėjanti situacija
darbo rinkoje - rudenį 21 proc. respondentų manė, kad darbo rinkoje
susiklosčiusi situacija yra gera, šiandien optimistais išlieka
septynis kartus mažiau - vos 3 proc. , Latvijoje - 2 proc., o
Estijoje - 8 proc. gyventojų. Palyginimui, 2007 m. rudenį net 31
proc. Lietuvos piliečių gerai vertino ekonominę situaciją, o net 50
proc. Lietuvos gyventojų teigiamai pasisakė apie padėtį darbo
rinkoje.
Net 74 proc. Lietuvos gyventojų labai optimistiškai vertina ES
ateitį po 20 metų. Jų nuomone, tam, kad ateityje Europos Sąjunga
būtų stipresnė, labiausiai reikėtų pabrėžti ekonominius,
energetinius ir socialinius klausimus, kovą su nusikalstamumu, o
mažiausio dėmesio nusipelno kultūros politika, Europos gynybos
politika, moksliniai tyrimai.
Ketvirtadienį Europos Komisijos atstovybėje įvykusioje spaudos
konferencijoje buvo pristatyta 2009 m. pavasario visuomenės
nuomonės tyrimo nacionalinė ataskaita.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ir toliau lieka
vienais didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalininkų - net 71 proc.
mano (2 proc. punktais daugiau nei 2008 m. rudenį), kad ES narystė
naudinga šaliai ir šia prasme nedaug atsilieka nuo didžiausių
euroentuziastų - slovakų (80 proc.), airių, estų, ir danų.
Lietuvos gyventojams Europos Sąjunga visų pirma reiškia laisvę
keliauti, studijuoti ir dirbti kitose ES šalyse, o Europos tapatybė
remiasi dviem kertiniais elementais: aukštu socialinės apsaugos
lygiu ir demokratijos vertybėmis. Socialinės gerovės valstybės
idėja kaip europietiškos tapatybės išraiška lietuviams yra
labiausiai būdinga visoje ES; net Švedijoje jį kaip svarbų elementą
įvardijo mažiau žmonių (vos 44 proc.).