Apie teisės aktų pažeidimus universitete penktadienį pranešė
finansinį auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK). Anot jos, 2008 metų
pabaigoje sutaupytus darbo užmokesčiui skirtus valstybės biudžeto
asignavimus (12,8 tūkst. litų) panaudojęs ne kreditoriniam
įsiskolinimui dengti, o vienkartinėms išmokoms, universitetas pažeidė
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymą.
Atostogaujantį VGTU rektorių Romualdą Ginevičių pavaduojantis
kancleris Arūnas Komka penktadienį BNS teigė, kad ši suma esą nedidelė ir išmokėta „netyčia“.
„Vienkartinėms išmokoms 12,8 tūkst. litų metų pabaigoje
darbuotojams paskatinti netyčia prasprūdo pro finansų kontrolę. Tai
labai nedidelė suma - 0,03 proc. nuo mūsų darbo užmokesčio biudžetinių
lėšų“, - kalbėjo jis.
VK taip pat atkreipė dėmesį, kad iš specialiosios programos
darbuotojams mokėti trigubai didesni priedai nei leidžia Vyriausybės
nutarimas.
Tačiau A.Komka savo ruožtu tikino, jog VGTU su tokia išvada
nesutinka ir žada ginčytis, kadangi remiantis Aukštojo mokslo
įstatymu, savo užsidirbtas lėšas universitetas gali panaudoti
savarankiškai, o pagal universiteto darbo apmokėjimo tvarką, anot jo,
numatoma galimybė iš šių lėšų mokėti priedus.
„Mūsų Senato yra patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka,
ir ten numatyta, kad rektorius turi galimybę tokius priedus nustatyti.
Tai nereiškia, kad mes visiems darbuotojams tokius priedus mokėjome,
bet tokia galimybė buvo mokėti iš specialiosios programos lėšų, kurios
gaunamos mums už suteiktas paslaugas - mokslinius tyrimus, mokymus,
papildomą studijų proceso organizavimą, ūkinę veiklą. (...) Tai teisės
aktų kolizija - ar tai yra biudžetinės lėšos, ar ne biudžetinės, ir
kaip jomis disponuojama“, - kalbėjo jis.
Tuo metu VK tvirtina, kad pagal Vyriausybės nutarimą priedų ir
priemokų suma neturi viršyti 100 proc. tarnybinio atlyginimo, tačiau
VGTU senatas nustatė, kad iš specialiosios programos lėšų apraše
nustatytoms pareigybėms priedų ir priemokų suma neturi viršyti 300
proc. tarnybinio atlyginimo.
VK atkreipė dėmesį ir į VGTU darbuotojų atlyginimo struktūrą. Mat
gana didelę darbuotojų atlyginimų dalį sudaro atlyginimas pagal
autorines sutartis, sudarytas su universitetu.
Pavyzdžiui, Aplinkos inžinerijos ir miestų statybos katedros
profesoriui (pagrindinės pareigos) 2008 metais priskaičiuotas
tarnybinis atlyginimas iš biudžeto lėšų sudarė 86,0 tūkst. litų,
priedai ir priemokos (iš specialiosios programos) - 45,6 tūkst. litų,
o autorinis atlyginimas - 242,0 tūkst. litų.
VK taip pat tvirtina, jog VGTU, pažeisdamas Vyriausybės
patvirtintas taisykles, prisiėmė didesnius įsipareigojimus negu buvo
skirta lėšų, todėl rangovui, stačiusiam universiteto mokslo ir
administracinį centrą, liko skolingas 847 tūkst. litų. Šis
įsiskolinimas padengtas iš 2009 metams skirtų asignavimų, taip
pažeidžiant teisės aktus.
A.Komka savo ruožtu teigė BNS, kad statant šį centrą, jokių
nuostolių nepatyrė nei valstybė, nei universitetas.
„Jei žiūrėtume formaliai į teisės aktus, sutinkame (su VK
išvadomis - BNS), bet jei žiūrėtume sveiko proto principu, tai, manau,
kad reikėtų nesutikti - valstybė šiuo atveju ir universitetas jokių
nuostolių nepatyrė, patyrė gal akcinė bendrovė, kuri statė šį pastatą,
kadangi tik šių metų kovą atsiskaityta už tai, ką jie padarė pernai
liepą“, - kalbėjo jis.
„Mums nereikėjo mokėti už kranų prastovas, pastolių atvežimą,
sumontavimą. Jei viską sudėtume, nuostoliai valstybei sudarytų keli
šimtus tūkstančių, jei būtų laikomi kranai ar jie būtų išmontuoti. Mes
nuostolio nepadarėme - buvo užbaigtos konstrukcijos, pastato
monolitinimas. Dabar pastatas gali saugiai stovėti, ne taip, kaip
Nacionalinis stadionas statomas dvidešimt metų“, - tvirtino A.Komka.
Be to, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas įpareigojo patraukti
atsakomybėn teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis. Kaip BNS sakė
A.Komka, atitinkamų padalinių vadovams ir vyriausiajai buhalterei jau
skirti įspėjimai.