Airijoje lietuvių kalbos egzaminą galima laikyti nuo 2005 metų. Savo gimtosios kalbos egzaminą šioje šalyje gali rinktis ir imigrantai iš kitų valstybių, nepaisant to, kad jų kalba mokyklose nėra dėstoma.
Renkasi vis daugiau abiturientų
Šįmet lietuvių kalbos egzaminas vyko birželio 8 dieną, jį laikė 176 abiturientai. Kasmet jį besirenkančiųjų skaičius didėja: praėjusiais mokslo metais egzaminą rinkosi 131 moksleivis, o dar ankstesniais norinčiųjų tebuvo 61.
Palyginimui, savo gimtosios kalbos egzaminą šįmet pasirinko 328 lenkai, tuo tarpu latvių tebuvo 48. Paprastai abiturientai gimtosios kalbos egzaminą renkasi vietoje airių kalbos egzamino, kuris airiams moksleiviams yra privalomas.
Lietuviai geriausius rezultatus laikydami gimtosios kalbos egzaminą parodė praėjusiais mokslo metais - aukščiausiais balais (nuo 90 iki 100 proc.) jį išlaikė 8,4 proc. abiturientų. 2007 metais tokių tebuvo vos 1,6 proc., o šiais metais – 6,3 proc.
Kaip ir praėjusiais mokslo metais, laikantiems lietuvių kalbos egzaminą reikėjo paaiškinti tam tikrų žodžių reikšmę, pakomentuoti pateiktą ištrauką, taip pat pasirinkus vieną iš dviejų pasiūlytų temų parašyti 300 žodžių rašinį. Užduotims atlikti moksleiviai turėjo 3 valandas.
Šįmet egzamino užduotyse pateiktas interneto svetainėje bernardinai.lt publikuotas tekstas ir pateikti su juo susiję klausimą, o praėjusių metų egzamino užduotys buvo parengtos pagal dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnį.
Nors lietuvių kalbos egzamino užduotis formaliai rengia Airijos egzaminų centras, tačiau neabejojama, kad jas ruošti padeda ir ekspertai iš Lietuvos. Tiesa, nei rengdami užduotis, nei jas vertindami airiai į Lietuvos Švietimo ir mokslo ministeriją nesikreipia.
Minimaliai patikrina žinias
Lietuvių kalbos ekspertų vertinimu, Airijoje laikomo A lygio lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys yra panašaus tipo kaip ir Lietuvoje, tik lengvesnės. Jos atskleidžia pagrindinius lietuvių kalbos skaitomo teksto suvokimo ir rašymo gebėjimus, tačiau gali patikrinti tik minimalų moksleivio, gyvenančio ne gimtosios kultūros kontekste, raštingumą. Lietuvoje to tikrai nepakaktų.
Todėl norėdami studijuoti Lietuvoje, išlaikiusieji šį egzaminą turėtų laikyti lietuvių kalbos įskaitą. Tuo tarpu stojant į aukštąją mokyklą Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje – jis būtų vertinamas kaip ir kiti brandos egzaminai.
Pasak Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktoriaus dr. Arūno Teišerskio, verta pasidžiaugti, kad Airijoje daug lietuvių moksleivių apskritai sužinojo, kad tokį egzaminą galima laikyti, nes anksčiau tokį dalyką anaiptol žinojo ne visi.
„Egzaminų rezultatus galima vertinti dvejopai. Visų pirma, patys pirmieji rengti lietuvių kalbos egzaminai, kuriuos dauguma moksleivių labai lengvai išlaikė, parodė, kad egzaminų užduotys buvo tikrai per lengvos ir greičiausiai buvo nuspręsta jas pasunkinti – tai matosi tiek iš pačių užduočių, tiek iš rezultatų. Tačiau galiu konstatuoti ir tai, kad moksleiviams irgi vis sunkiau sekasi išlaikyti tinkamą lietuvių kalbos žinių lygį, kad išlaikytų net tą sąlyginiai lengvą egzaminą“, - kalbėjo A. Teišerskis.
Sunkiausia - rašyba
Pasak A. Teišerskio, vertinant egzaminų rezultatus reikia nepamiršti ir to, kad pirmaisiais metais laikę egzaminą mokiniai buvo tik neseniai atvykę iš Lietuvos, nes tada dar tik buvo prasidėjusi masiška lietuvių migracija į Airiją. Tie moksleiviai galbūt vos vienus ar kelis metus buvo pasimokę airiškose mokyklose ir jų anglų kalbos žinios daugeliu atvejų net būdavo prastesnės nei lietuvių kalbos.
Tačiau šiuo metu laikantys egzaminus yra daugiausiai tokie, kurie jau ne mažiau kaip keturis metus praleido airiškoje mokykloje, kur viskas buvo mokoma anglų kalba ir jie ne tik nesimokė lietuvių kalbos, bet ir tos jų žinios, kurios buvo išlikusios nuo mokyklos Lietuvoje buvo vos 6 ar 7 klasės lygio, t. y., tos, iš kurios jie išvažiavo mokytis į Airiją. Tai irgi lėmė rezultatų suprastėjimą.
„Manau, moksleiviams sunkiausia yra lietuvių kalbos rašyba – ir minčių dėstymas, ir gramatika. Jei kas ir susirašinėja su giminėmis ir draugais Lietuvoje, dažniausiai tai daro elektroniniu paštu ar „Skype“ programa, nenaudodami lietuviškų rašmenų. Tai savaime tiesiog užprogramuoja masišką atsitiktinių rašybos klaidų darymą lietuvių kalbos egzamino metu“, - priežastis vardijo Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius.
Jis patikino, kad moksleiviai, norintys laikyti lietuvių kalbos egzaminą, vis dažniau renkasi lituanistines mokyklas, kad pasimokytų gimtosios kalbos ar pasikartotų žinias. Taip pat sulaukiama kreipimųsi ir iš airiškų mokyklų vadovų, kad padėtų pasiruošti egzaminui pas juos besimokantiems lietuviams.
Kadangi lietuvių kalbos egzamino rezultatai įskaitomi stojant į Airijos ar Didžiosios Britanijos aukštąsias mokyklas, tuo tarpu norintieji studijuoti Lietuvoje turėtų laikyti įskaitą, yra nemaža tikimybė, kad lietuviai mieliau rinksis studijas ne Lietuvoje.
Renkasi užsienio universitetus
„Aišku, stojant į lietuviškas aukštąsias mokyklas gali pasireikšti lietuvių kalbos žinių trūkumas, bet tai priklauso ir nuo to, kiek konkrečiai tų kalbos žinių reikia mokslui. Humanitariniuose moksluose, ypač filologijoje, jų gal reikia daugiau, tačiau tokiuose moksluose kaip gamtos, tikslieji ar technologiniai, konkrečiai anglų kalbos žinios yra traktuojamos kaip privalumas. Niekam ne paslaptis, kad daug šiuolaikinių pasiekimų šių mokslų srityje atliekama anglakalbėse šalyse, o publikuojami tie pasiekimai beveik išimtinai tik angliškai“, - kalbėjo A. Teišerskis.
Pasak jo, kur abiturientui rinktis tolimesnius mokslus – Lietuvoje ar užsienyje – yra labai individualus reikalas. Tačiau turint omenyje, kad Lietuvos universitetai, kurių vadovybė daugelį metų sėkmingai vengė reformuotis iš vidaus bei neleisdama atlikti reformų iš išorės, net tarp Lietuvos abiturientų nėra vertinami pakankamai aukštai.
„Manau, daugelis Lietuvoje mokyklas baigusių abiturientų išvažiuotų studijuoti į užsienį jei tik turėtų galimybę. Todėl natūralu, kad didelė dauguma lietuvių, baigusių Airijos mokyklas, pasirenka studijas Airijos, Didžiosios Britanijos ar kokios kitos vakarų Europos šalies universitetuose.
Skirtingai nuo Lietuvos abiturientų, jie tokią galimybę turi. Be to, jiems daug lengviau pratęsti mokslus vietiniuose universitetuose, nes vietinės viduriniojo ir aukštojo mokymo sistemos yra suderintos“, - kalbėjo Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius.