Daug kas gali nebeprisiminti ir net nežinoti to, kaip tada dar jaunas
A.Sabonis vienu išraiškingu judesiu pralaiminčius okupantų kariuomenės
karininkus palygino su žąsinų pulku.
Vėliau tapome laisvi. Nuoširdžiai džiaugėmės, kai Tėvynės sąjungos -
Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) lyderis A.Kubilius 2007
metų pavasarį paskelbė apie parengtą „Rusijos sulaikymo strategiją“.
Tai buvo lyg ir tas pats A.Sabonio be galo išraiškingas judesys ir
politinė kova krepšinio aikštelėje, tik įvynioti į diplomatų kalbą.
Esmė buvo ta pati: būtina sulaikyti Rusijos agresiją.
Tačiau atėjęs į valdžią A.Kubilius ėmė ir „pamiršo“, ką buvo
įsipareigojęs sulaikyti.
Nors eiliniai bei šiek tiek partijoje jau prakutę konservatoriai ir
spardėsi, tačiau jų lyderis A.Kubilius staiga pasisuko 180 laipsniu ir
užsienio politikos vadeles perdavė prorusiškiems politikams.
Prezidento V.Adamkaus politika staiga tapo neva nepagrįstai orentuota į
Gruziją ir Ukrainą, o užsienio reikalų ministras V.Ušackas su prezidente
D.Grybauskaite prakalbo apie daugiau į Europos Sąjungą orentuotus
Lietuvos interesus.
Rusija ir yra Rusija. Apie kitokią, labiau jai tinkančią užsienio
politiką, dabar A.Kubilius galėtų papasakoti kur nors prie Rusijos ir
Kazachstano sienos stovinčiam Lietuvos vilkiko vairuotojui.
Per vieną naktį Rusiją lyg kažkas pakeitė. Ir tai - jokia naujiena.
Tai vyksta jau nuo pat 1917 metų. Pernelyg draugiški kaimynų santykiai
ir nuolaidžiavimas Rusijai visada jai būdavo ženklas, kad galima dar
agresyviau pulti.
Lietuvos vilkikai jau neįleidžiami ir neišleidžiami iš Rusijos, pieno,
mėsos ir kitokių produktų į šią valstybę greit visai nebeįvešime, o mūsų
ministrai kuo ramiausiai dviračiu savaitgalį važinėjasi.
„Nematyti Rusijos kaimynystės keliamų pavojų ir jų kintančio pobūdžio
yra lengvabūdiška“. Tai ne kokio nors prie sienos be maisto ir vandens tūnančio vilkiko
vairuotojo žodžiai. Tai - TS-LKD partijos viešai skelbiama programinė
nuostata.
Joje yra ir tokių minčių, kad reikia atvirai kalbėti apie iš Rusijos
kylančias ekonomines ir kitokias grėsmes Lietuvai.
Vežėjai jau paguldyti ant menčių, jau klupdomi ir maisto pramonės
gamintojai, toji skausmo grandinė greitai pasieks darbo neteksiančius
darbininkus ir tiekėjus ūkininkus, o naujosios užsienio politikos
šaukliai stovi lyg kanapių parūkę ir tyli.
Tai matydami Kremliaus politikai savo agresiją dar labiau didina.
Kiek dar turės sumokėti Lietuvos verslas, darbo neteksiantys darbininkai
ir produktų nebeturėsiantys kur vežti ūkininkai už tai, kad valdančioji
dauguma pernelyg lengvabūdiškai trypčioja, kai agresyviai nusiteikęs
kaimynas vienus užmėto tikromis kasetinėmis bombomis, o kitus įkalina
pasienyje ir užvirina naftos vamzdžius?
Nejaugi kažkokie socialdemokratai dabar turėtų mokyti konservatorių
lyderius, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje?
Ir tai - ne vienintelis perliukas TS-LKD veikloje. Blaškymasis
juntamas ir kitose srityse.
Konservatorių programinėse nuostatose sakoma, kad visuomenės saugumą
turėtų užtikrinti pirmiausia teisingas Policijos departamento
generalinio komisaro skyrimas, nes tai nulemia beveik viską.
Ne, mielieji, šiandien teisingai paskirti (kišeniniai) generaliniai
komisarai tikrai jau nieko nebenulemia.
Lietuva grįžta į praeitį ne tik finansų srityje. Visoje Lietuvoje
gausėja pranešimų apie niokojamus automobilius, kavines ir būstus. Į
Lietuva grįžta reketas. Ir labai agresyvia forma.
Jei prieš dvidešimt metų policininkai prieš gaujas buvo bejėgiai, nes
neturėjo nei patirties, nei reikiamos aparatūros rinkti informacijai,
tai šiandien jie visa tai jau turi.
Tačiau tai verslininkų nuo banditų išpuolių šiandien nebeišgelbės.
Nemažai policininkų bei prokurorų būstus yra įsigiję už banko
paskolas. Litais paėmę paskolą kai kurie policininkai šiandien jau moka bankui iki 100
proc. padidėjusias įmokas, žmonos netenka darbo, o patiems atlyginimai
irgi yra mažinami.
Raskite tokį pareigūną, kuris sutiks paaukoti savo šeimos ateitį, saugų
rytojų ir leisis stačia galva į mušį su naujais reketininkais?
Prieš dvidešimt metų velniui sielą pardavę policininkai įtakos sferas su
banditais tiesiog pasidalydavo. Dabar bankų spaudžiami pareigūnai
informaciją gali pardavinėti ir už grašius.
Ar turi valdantieji parengę programą ne dėl generalinio komisaro posto,
o su tuo reiškiniu kovoti?