Dalia Daškevičiūtė: Internetinis ekshibicionizmas – su kuo permiegojo blogerė Monika

Dalia Daškevičiūtė
„Įsivaizduoji, Monika nusipirko naują juodą suknelę, o ją netyčia suplėšė kažkoks Aurimas, su kuriuo vakar permiegojo! Net neatsimena, ar jai patiko, nes buvo girta. Vardą jo gal ir pakeitė, bet įdėjo nuotrauką, kur matosi pliktelėjęs „Aurimo“ pakaušis. Pažįsti tu jį?“ – net apsiputojusi porino draugė Aistė apie kadaise buvusią normalią dvidešimt trejų metų merginą, dabar iki ausų, o gal ir iki antakių įlindusią į savo susikurtą blogą. „Ką tokį?“ – nusikvatojau, išgirdusi karščiausias naujienas iš Monikos gyvenimo, t.y. tinklaraščio.
Kodėl Monika pasirinko rašyti ne, pavyzdžiui, bakalauro darbą, o į tinklaraštį, istorija nutyli.
Daugiau nuotraukų (1)
„Dabar, žinok, baisu jai ką ir pasakyti, nes iškart į tą savo tinklaraštį „pletkina“. Prieš savaitę pasiskundžiau, kad liksiu senmerge, tai jau kitą dieną apie tai klegėjo visi. Kažkokia komentatorė, pasivadinusi „Sexiuke18“, išvadino mane kvaile, bet tai buvo tik žiedeliai, palyginti su tuo, kaip peripetijas aptarinėjo kiti komentatoriai“, – krimtosi Aistė.
„O vargšas Jonas... Padovanojo jai gimtadienio proga raudoną apyrankę, tai visas internetas sužinojo, kokia ji senamadiška! Ėjo sau užsisvajojęs Vokiečių gatve, kai kažkoks mužikas prilėkė ir paklausė: „Ar čia tu Monikai tą baisią apyrankę davei?“. Pasirodo, ji į blogą įdėjo ne tik apyrankės, bet ir paties Jono nuotrauką – dėl viso pikto. Bijo dabar žmogus ir į gatvę išeiti“. 
Akivaizdu, kad Monikai reikėjo naujų temų, kurias ji rieškučiomis semdavo iš savo draugų ir pažįstamų gyvenimo. Iš nekuklių, o neretai ir akivaizdžių užuominų galėjai sužinoti ne tik kaip gyvena pati Monika, bet ir, pavyzdžiui, Jonas, Nijolė ar pats Marius Gelažnikas. Taip taip, kaip tikra aukštuomenės dama ar geltonosios spaudos atstovė Monika sėdėdavo prabangiose kavinėse ir stebėdavo, ką, kaip ir su kuo veikia kylančios ir besileidžiančios Lietuvos padangės žvaigždės. Nepatingėdavo ir vaizdo įrašų įdėti. „Ką tik gėriau su Petruškevičium!“, „Papus pasididino dar viena estrados primadona“, „Sabutytė išteka už moters!“, „Kamilė sustorėjo“ – rėkte rėkė jos rašliavų pavadinimai. 
Kompiuterių asai, vikruntasai ir fantomasai springdavo iš malonumo, skaitydami jos blogą ir balsuodavo, kaip jiems patinka naujausi įrašai. O Monika vis daugiau keikėsi, vis atviriau ir daugiau apie viską rašė – kad tik populiaresnis tinklalapis būtų. Tiesa, nors dėdavo daug savo nuotraukų (Monika sėdi kirpykloje. Monikos pedikiūras. Nauji Monikos batai. Monika plauna lėkštę. Monika pasilenkusi vemia prie unitazo. Monika kasosi koją.), beveik visuomet nukirpdavo veidą. Kokio velnio, niekas nesuprato, nes beveik visi jau žinojo, KAS yra ta Monika ir KAIP ji atrodo, o apie jos internetinį ekshibicionizmą pradėjo sklisti legendos.
Vieni pasakojo, kad prieš metus sapne jai apsireiškė šv.Mergelė Marija, kuri stovėjo ant jos balto nešiojamojo kompiuterio ir kartojo „rašyk, rašyk“. 
Kodėl Monika pasirinko rašyti ne, pavyzdžiui, bakalauro darbą, o į tinklaraštį, istorija nutyli. Kiti pasakojo, kad Monika visada norėjo būti žvaigžde, o tinklaraštis pasirodė vienintelis kelias į šlovę – što vyžu, to paju, što dumaju, to i govoriu, što turiu, tą ir rodau. Treti teigė, jog Monika susikūrė tinklaraštį tada, kai pritrūko dėmesio. Kada jai jo netrūko, niekas nebeatsimena, todėl ši versija pasirodė mažiausiai tikėtina.
„Geriau aš savo bloge pasakosiu, kiek kartų šiandien ėjau į tualetą, nei dėsiu tokias nuotraukas į pažinčių svetaines, kaip Lina!“ – sulaukusi priekaištų dėl per didelio atvirumo ir viešumo atkirsdavo žvaigždžių liga susirgusi Monika. 
O Lina buvo dvidešimt ketverių metų protinga (kaip iki tol atrodė) ir graži mergina, turėjusi labai keistą ydą. Kad dabartiniai paaugliai pusnuogiai prisifotografuoja įvairiais rakursais ir deda į pažinčių svetaines nuotraukas, jau nieko nebestebina, bet kai tai daro jau subrendusi mergina...
Internete visos Linos nuotraukos atrodydavo panašiai: ryškiai pridažytos atkištos lūpos; išverstos ir taip didžiulės akys, tarsi varlė bučiuotų nematomą princą; pašiaušti palaidi ilgi plaukai; žydras bikinis, nepriklausomai nuo metų laiko; fotoaparato blykstės, atsimušusios į veidrodį, vaizdas (niekas taip ir neišdrįso išmokyti jos fotografuoti be blico, o save ji visada fotografuodavo pati); besirangančios panteros poza ir kabantis tarybinis kilimas ant sienos. O dar tie infantiliški užrašai po nuotraukomis: „Mano išdykėliui“, „Liabaj mjiela mergaitė“, „Aš čia, bišky, papozavau“... Atrodo, lietuvių filologijos studijų ji niekaip ir nebaigė dėl elementarios gramatikos nemokėjimo, todėl Monika visada jautėsi pranašesnė už Liną, nesuprasdama, kad abi jos yra ekshibicionistės. Tik viena internetui atverdavo savo sielą, o kita – visą kitą.
Tiesa, jas abi kartu sudėjus „perspjaudavo“ iš pažiūros ramus ir tylus Kęstutis, internete kažkokiu būdu virsdavęs žinučių dievu. 
Jis – dvidešimt septynerių žurnalistas, savo gebėjimą rašyti išnaudodavęs minimaliomis sąnaudomis. Tačiau labai dažnai: „valgau arbūzą. skanu. greitai valgysiu nektariną“, „deginuosi. karšta, tai eina na...“, „esu Maskvoj – dušai neblogi“, „Maskvos tualetai prasti“, „einu į lauką“, „grįžau“, „darbą baigsiu po dviejų valandų“, „jau baigiu“, „baigiau“. Bene keliolika kartų per dieną apie savo planus ir veiklą skelbdavo madingame socialiniame tinklalapyje „Facebook“, o tęsti pradėtą darbą jį skatino geltonsnapių padrąsinimai: „Šaunuolis, Kieša, varyk taip ir toliau!“.
Niekieno neprašytas orų prognozes skelbdavo geriau nei pats Naglis Šulija ir greičiau, nei tie orai spėdavo pasikeisti. It dienoraščiui „Facebook“ išpasakodavo intymiausias smulkmenas, tik visada glaustai ir lakoniškai.
„Taupausi geras frazes ir mintis juodai dienai“, – atsakydavo paklaustas, kur dingsta jo kūrybinis polėkis, kai aprašo, kaip atrodo unitazas Maskvoje. Arba kad dar nelyja, bet tuoj, galbūt, lis. Psichologai tokį pomėgį pavadintų bandymu kompensuoti nevisavertiškumo kompleksą arba vienatve ir dėmesio stoka. Kęstutis tai vadina „piaru“. 
Keisčiausia, kad jį susitikus ir paklausus, tai kaip Maskvos tualetai, ar dar kas nors, apie ką galėjai perskaityti jo „Facebook“, Kęstutis su didžiausia nuostaba klausdavo: „Iš kur žinai, kad buvau?“ Tarsi ne tinklalapy, o ant kaktos jam tai būtų parašyta. Faktą, kad visus jo skelbiamus planus žino dar beveik trys šimtai „Facebook“ esančių draugų, natūraliai pamiršdavo.
Baisiausia, kad visi trys „ekshibicionistai“ turėjo sekėjų, o dėl sparčiai plintančio dvasinio ir fizinio ekshibicionizmo atsirado ir nemažai plagiatorių. Vienas Dievas težino, kiek dabar kęstučių, monikų ir linų užsikrėtę šia liga siaučia interneto tyruose. 
Ekshibicionizmas, kadaise gąsdinęs visuomenę parkuose ir skvereliuose, transformuojasi ir persikelia į visagalį internetą. Antivirusinės programos jo dar neatpažįsta, tačiau „Facebook“ jau turi funkciją – hide (angl. – paslėpti, nerodyti to, ką kiti rašo). 
* * *
Naujausia Linos nuotrauka pažinčių svetainėse – tokia pati, kaip ir visos kitos. Tik kilimas šviesesnis. Matyt, išsiurbtas. Ir kažkur pamestas bikinio viršus.
Naujausia žinutė Kęstučio „Facebook“: „Bet tai kaip knisa tie kauliukai vynuogėse... Einu pirkt be kauliukų. Dar nelyja“.
Naujausias įrašas Monikos bloge: „Išplaukiu į plačiuosius vandenis. Sklinda gandai, kad Dalia rašo esė, kurios įkvėpėja... Nu, tai aišku, kad aš! Kažkur turėjau jos nuotrauką... Ai, beje, naują vaikiną radau. Laukite tęsinio“. Patiko (12) Nepatiko (1) 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.