Byrančios imperijos savininką L.Pinkevičių smukdo turto areštas ir skyrybos (nuotraukos)

Nemalonumai 49 metų L.Pinkevičių ėmė persekioti dar pernai, o visu smarkumu bėdos viena po kitos užklupo šiemet. Šių metų pradžioje buvo areštuotas ir bendrovės „Ranga IV“, kurios vienas savininkų yra L.Pinkevičius, 1 mln. litų turtas.

Prieš kiek laiko prabilta, kad skolų spaudžiamas verslininkas bandė parduoti savo prašmatnųjį automobilį „Bentley Continental GT“, nes jam jau per brangu juo važinėti. Negana to, užklupo ir asmeninio gyvenimo nemalonumai — subyrėjo santuoka su ilgamete drauge 28 metų Asta Valentaite. Po vestuvių pora kartu pragyveno vos pusę metų.

Oficialiai pora iki šiol nėra išsituokusi — neseniai L.Pinkevičius žurnalistams teigė, kad skyrybų reikalais jis užsiims jau rugsėjo mėnesį. Kai buvo pranešta apie garsios poros skyrybas, L.Pinkevičius išsitarė, kad skyrybos vyksta ne jo, o Astos iniciatyva.

Šiomis dienomis pasklido dar viena žinia — iš bendrovės „Fashion Gates“, valdančios „Vilniaus vartuose“ esančias parduotuves, valdybos atleidžiama A.Valentaitė, o jos vietą užims L.Pinkevičiaus 21 metų duktė Ieva Pinkevičiūė.

Ar tai kerštas sutuoktinei už tai, kad po vestuvių ji pasipustė padus? O gal — skęstančių „Vilniaus vartų“ gelbėjimas?

Regis, apie Laimučio ir Astos verslo imperiją ir jų asmeninį gyvenimą būtų galima rašyti romaną, kuriame susipintų pinigai ir Pelenės istorija, meilė ir neapykanta, svaigūs sėkmės skrydžiai ir kieti nuopuoliai. Aišku viena — viskas, kas šiuo metu vyksta tiek L.Pinkevičiaus asmeniniame gyvenime, tiek jo verslo imperijoje, stebima tarsi pro didinamąjį stiklą. Apie tai kalbama tiek verslo, tiek pramogų ir mados pasaulyje.

Tai turėjo būti prabangiausia mados citadelė jei ne visoje Rytų Europoje, tai bent Baltijos šalyse. Garsiausi pasaulio mados vardai susispietė Vilniuje, vienoje gatvėje.

Prabangių parduotuvių kvartalas „Vilniaus vartai“ 2007 metais atsivėrė su didžiule pompastika ir fejerverkais, o užsidaro tyliai ir nesiafišuodami.

Prabangių, bet jau uždarytų parduotuvių vitrinas darbininkai skubiai klijuoja lipniomis juostomis — slepia garsius vardus. Tiesa, uždarytos ne visos parduotuvės, kai kurios net siūlo naujas kolekcijas. Tačiau dalis prabangaus kvartalo skendi tamsoje. Laimė, čia dar neįsisuko niokotojai, nesudaužė milžiniškų vitrinų.

„Čia galbūt atsivers meno erdvės, pavyzdžiui, studentai galės pristatyti kolekcijas. Norint užkonservuoti erdvę reikia ją tada ir saugoti, o tai — papildomos išlaidos. Svarstomos įvairios erdvių panaudojimo galimybės“, — vaikščiodamas tarp uždarytų parduotuvių kalbėjo „Ranga Group“ marketingo direktorius Darius Babickas.

Mados erdvės galbūt bus atiduotos SPA, grožio ir kitokių paslaugų salonams. Tačiau visa tai tik neaiškios ateities vizijos. Kol kas milžiniškos patalpos Vilniaus centre puikiai iliustruoja, kaip krizė paveikė prabangių prekių rinką.

„Yves Saint Laurent“, „Givenchy“, Bottega Veneta“, „Jean Paul Gaultier“, „Alexander McQueen“ salonus gaubia tamsa, tačiau kolekcijos perkeltos į vieną bendrą saloną. Iš bendro mažmeninės prekybos 3000 kvadratinių metrų ploto liko 2100.

„Garsiausi mados namai, atsižvelgdami į sudėtingą pasaulinę ekonominę situaciją, daro pakeitimus produktų rinkodaroje ir labiau orientuojasi į pačių kolekcijų praktiškumą ir komerciškumą“, — paaiškino bendrovės „Fashion Gates“, valdančios „Vilniaus vartuose“ veikiančius prabangos prekių salonus, generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė. Ant jos, net didžiausios prabangos prekėmis prekiaujančios kompanijos pasilieka tik komerciškai patrauklius vardus ir jų produktus, kurie labiausiai atitinka kokybės ir kainos santykį.

Visi „Vilniaus vartuose“ įvykę pokyčiai, kaip tvirtino B.Kalanovaitė, patvirtinti abipusiu susitarimu su užsienio partneriais. „Visi veiksmai su jais suderinti, nė vienas iš mūsų šalies rinkos nepasitrauks“, — tikino „Fashion Gates“ direktorė.

Anaiptol, atstovai kalba, kad ateina ir nauji mados vardai, o iš senųjų tikrai nė vienas nepasitraukė. Tačiau tokie optimistiniai planai stebina konkurentus.

„Mano žiniomis, sutartis su „Vilniaus vartais“ nutraukė mados namai, o ne atvirkščiai, kaip mėginta teigti“, — „Ekstrai“ sakė prabangių drabužių parduotuvių „Du broliai“ vadybininkas verslininkas Andrius Jankauskas.

Kaip skelbiama, prabangių parduotuvių kvartale „Vilniaus vartai“ nuo rugpjūčio 1-osios uždaroma beveik pusė prabangių parduotuvių — „Yves Saint Laurent“, „Givenchy“, „Bottega Veneta“, „Jean Paul Gaultier“, „FG Boutique“, „Chloe“, „Alexander McQueen“.

„Vilniaus vartuose“ įsikūrusias parduotuves valdo bendrovė „Fashion Gates“, priklausanti 49 metų Laimučio Pinkevičiaus bendrovei „Ranga Group“. Su užsienio partneriais Lietuvos bendrovė buvo sudariusi franšizės sutartis. Kaip skelbiama bendrovės pranešime spaudai, visi prekybos salonai bus transformuojami, kai kurie sujungiami, bus taupoma mažinant patalpų išlaikymo sąnaudas.

Tačiau kalbama, kad toks sprendimas buvo ne lietuvių iniciatyva. Neva pasaulyje žinomi mados kūrėjai sutartis su „Vilniaus vartais“ nutraukti nusprendė po to, kai tarsi skęstantysis šiaudo besigriebianti šias parduotuves valdanti bendrovė „Fashion Gates“ savavališkai paskelbė didžiules nuolaidas. Mat visi mados namai turi savas taisykles — vienų jų nuolaidos negali viršyti 40, kitų — 50 procentų.

Tačiau „Vilniaus vartuose“ esančiose parduotuvėse garsių mados kūrėjų prekių buvo galima įsigyti net su 95 procentų nuolaida.

Pasak A.Jankausko, su garsiais mados namais dirbantys verslininkai to daryti negali — mat toks elgesys pirmiausia kenkia mados kūrėjų vardui. „Skelbti tokias dideles nuolaidas garsiems prekių ženklams yra nenormalu“, — sakė verslininkas.

Pasak A.Jankausko, visi mados namai stebi savo ženklo prekybos salonus visose šalyse — yra tam tikros prekių eksponavimo, išpardavimo sąlygos. Jų verslo partneriai turi laikytis preciziškai.

„Tai, kas dabar vyksta „Vilniaus vartuose“, manęs nė kiek nestebina“, — kalbėjo A.Jankauskas.

Pasak pašnekovo, su mados pasauliu susiduriantys žmonės jau tuomet, kai grandiozinis projektas buvo kuriamas ir pristatomas visuomenei, jam prognozavo vos kelerių metų perspektyvas.

„Tie mados kūrėjų ženklai, kokius turėjo „Vilniaus vartai“, galėjo būti ir mūsų parduotuvėse. Tačiau mes jų atsisakėme.

Lietuva — per maža šalis, kad joje tilptų daug žinomų vardų. Tarkime, parduoti „Prada“ ar „Gucci“ suknelę yra tikrai lengviau, nei, sakykime, „Chloe“.

„Prada“, „Gucci“ „Dolce & Gabbana“ vardai yra daug ryškesni, jie žinomi net ir mažai išsivysčiusiose šalyse. Todėl ir parduoti jų produkciją — lengviau“, — aiškino A.Jankauskas.

Šiuos prekių ženklus pristatyti Lietuvoje yra itin sudėtinga. A.Jankausko teigimu, prieš pradedant pardavinėti šių mados kūrėjų daiktus, derybos su jais truko kelerius metus.

„Kai pradėjome derėtis su „Prada“, jie mums pasakė: „Kai turėsite sutartis su „Dolce & Gabbana“ ar „Gucci“, sutiksime ir mes“. Tiek „Dolce & Gabbana“, tiek „Gucci“ savo ruožtu kartojo tą patį.

Ši trijulė — svarbiausia norint į savo šalį prisivilioti ir kitų žinomų mados namų. Jei turi juos — bus paprasčiau derėtis su kitais“, — kalbėjo A.Jankauskas.

Kai didelis ir garsiai reklamuotas projektas iš padebesių leidžiasi žemėn, kenkia ir mūsų šalies įvaizdžiui, įsitikinęs A.Jankauskas. Garsių mados namų trinktelėjimas durimis pirmiausia reiškia, kad tos durys kitą kartą atsidarys labai sunkiai arba neatsidarys iš viso.

„Kaip jau minėjau, susitarti su pasaulyje žinomais mados namais nėra lengva. Jie įvertina perspektyvas, galimybes, riziką.

Ir jei mūsų šalyje duris užveria pasaulyje žinomi mados namai, tai reiškia, kad jų vardas čia nepasiteisino. O jiems tai — smūgis“, — kalbėjo A.Jankauskas.

Kitą kartą, svarstydami lietuvių pasiūlymą atidaryti tokias parduotuves mūsų šalyje, mados kūrėjai dar rimčiau vertins tokią galimybę arba net nesvarstę atsisakys jos.

„Kita vertus, manau, kad šie vardai dar gali būti Lietuvoje. Sprendžiu iš to, kad pastaruoju metu į mano elektroninę pašto dėžutę atskriejo ne vienas garsių mados namų pasiūlymas.

Kai jų paklausiau, kodėl jie domisi mūsų įmone Vilniuje jau turėdami partnerius, atsakymas buvo trumpas — partnerių jau nebeturime“, — pasakojo A.Jankauskas.

Pasak verslininko, „Vilniaus vartai“ nuo pat savo veiklos pradžios elgėsi nesąžiningai — vienu metu buvo skelbiama, kad šiame prekybos tinkle bus galima įsigyti ir „Prada“ drabužių.

„Tuomet maniau — kaip taip gali būti? Juk „Prada“ Lietuvoje atstovaujame mes. Tačiau paaiškėjo, kad šio ženklo „Vilniaus vartuose“ taip ir nebuvo“, — kalbėjo A.Jankauskas.

„Fashion Gates“ atstovai tikina, kad atidarius „Vilniaus vartų“ salonus apyvarta buvo tokia, kokios ir tikėtasi. Tik prasidėjus krizei ji sumažėjo. Nors daugiausia orientuotasi į vietos turtuolius, 30 proc. pirkėjų tikėtasi iš užsienio.

„Svečiai iš užsienio nusistebi, kad prabangos prekių, pažymėtų garsiais pasaulyje prekių ženklais, šiuo metu pas mus galima įsigyti maždaug 20—30 proc. pigiau nei Londone, Paryžiuje ar Milane“, — pabrėžė „Fashion Gates“ direktorė B.Kalanovaitė.

Prabangių apdarų pardavėjai pirkėjus viliojo ir neapmokestinamosios prekybos („tax free“) sistema. Per metus, naudojantis šia sistema, priprekiauta 2,6 mln. litų.

Pastaruoju metu tuštėja ne tik „Vilniaus vartų“ parduotuvių tinklas. Pokyčiai — ir pačioje „Fashion Gates“ bendrovėje.

Praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad iš parduotuvių tinklo „Fashion Gates“ valdybos pirmininkės pareigų pasitraukia verslininko L.Pinkevičiaus žmona 28 metų Asta Valentaitė.

Vietoj jos prie šios įmonės vairo nuo rugsėjo stos L.Pinkevičiaus duktė I.Pinkevičiūtė.

Kaip žurnalistams prasitarė L.Pinkevičiui priklausančios bendrovės „Ranga Group“ rinkodaros direktorius D.Babickas, A.Valentaitė iš šių pareigų pasitraukia ne savo noru, tačiau moteris ir toliau liks dirbti bendrovėje.

Tuo tarpu kalbėtis su pačia A.Valentaite sekėsi sunkiai — į visus klausimus moteris atsakė beveik vienodai.

— Kokia tema su manimi norite kalbėtis? — „Ekstros“ atsargiai paklausė A.Valentaitė.

— Apie jūsų karjeros permainas. Viešai paskelbta, kad pasitraukėte iš parduotuvių tinklo „Fashion Gates“ valdybos.

— Nieko nekomentuosiu.

— Kokios bus jūsų pareigos šioje bendrovėje? Juk dirbti joje liekate.

— Iš kur jūs žinote?

— Taip buvo teigiama žiniasklaidos pranešimuose, cituojant rinkodaros direktorių.

— Tikrai nieko nekomentuosiu.

— Gal tuomet galime pasikalbėti apie „Vilniaus vartus“? Kokia, jūsų nuomone, jų perspektyva?

— Nenoriu apie tai kalbėti — tikrai nieko nekomentuosiu.

— O apie tai, kad buvusio jūsų vyro L.Pinkevičiaus turtas areštuotas?

— Man neįdomu.

***

Vilniaus miesto meras Vilius Navickas:

„Gaila, kad verslininkų sumanymas dėl „Vilniaus vartų“ nepasiteisino. Visiems verslininkams visuomet linkiu tik sėkmės, tačiau ne visada viskas susiklosto taip, kaip planuoji.

Dėl paties „Vilniaus vartų“ pastato ateities kalbėti, manau, nederėtų — ką daryti su sostinės centre esančiomis naujomis patalpomis, tikiuosi, sugalvos patys jų šeimininkai. Gal ten įskels kiti nuomininkai?

Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai šalių sostinių centruose esantys pastatai būna nuomojami, nes jų šeimininkams nepasiteisino verslo planai. Būna, kad tokie pastatai virsta net vaiduokliais.“

***

Antstolis Valdas Čeglikas:

„Žmogaus turtą areštuoti gali arba antstolis, arba teismas. Kokiam turtui skiriamas areštas — kiekvienu atveju sprendžiama atskirai. Tai priklauso nuo skolos sumos.

Paprastai tariant, areštas yra draudimas disponuoti tuo turtu, kuris areštuotas. Tarkime, jei areštuotos lėšos, esančios banko sąskaitoje, areštuota suma žmogus negali pasinaudoti.

Lėšų areštas yra pats populiariausias. Tačiau jei skola didelė, gali būti areštuojamas ir kitas žmogaus turtas — butas ar namas, kitas nekilnojamasis turtas, automobiliai.

Nekilnojamojo turto areštas reiškia tai, kad žmogus jo negali parduoti, įkeisti, išnuomoti. Automobilio areštas gali būti skirtingas — arba jis pastatomas į aikštelę ir žmogus negali juo važinėti, arba jam leidžiama transporto priemone naudotis, tačiau jis negali jos parduoti.

Areštavus turtą būna atvejų, kai skolininkas ir kreditorius susitaria ir sudaro taikos sutartį — kada ir kaip skola bus grąžinta. Tada areštas gali būti panaikinamas. Kuo skola didesnė, tuo didesnis ir arešto mastas. Gali būti areštuojamas ne tik turtas ar sąskaitos, bet viskas kartu — automobiliai, nekilnojamasis turtas, banko sąskaitos, vertybiniai popieriai ir panašiai“.