Grūdų elevatoriai „užkišti“, vagonų nėra

Bendras mūsų šalies grūdų derlius sudaro apie 4 mln. t. Pusė šio kiekio, t.y. 2 mln. t, reikia išvežti į kitas šalis, nes vidaus rinkoje nesunaudojama. Grūdų eksportuotojai šiemet atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – dėl javams skirtų geležinkelio vagonų trūkumo nespėjama transportuoti grūdų į uostus. Todėl stringa jų priėmimas elevatoriuose.

Vienos didžiausių eksportuotojų UAB „Agrokoncerno grūdai“, kuri pernai į užsienį išvežė daugiau negu 1 mln. t lietuviškų grūdų, direktorius Karolis Šimas „Ūkininko patarėjui“ sako, jog šiemet buvo planuotas panašios apimties eksportas. Tačiau viskas gali žlugti dėl grūdų transportavimo problemos.

„Visas grūdų eksportas vyksta per Baltijos jūrą, vadinasi, per Lietuvos ir Latvijos uostus. Mes dirbame su Klaipėdos ir Liepojos uostais. Iki jų iš elevatorių grūdai gabenami geležinkelio transportu. Problemų dėl grūdų vagonų trūkumo javapjūtės metu būdavo ir ankstesniais metais. Tačiau šiemet ji itin aštri. Pavyzdžiui, pernai tokių vagonų šalies geležinkeliais kursuodavo 850-900, o šiemet jų mes gauname per pusę mažiau“, - skundžiasi K.Šimas.

Eksportuotojų žiniomis, keli šimtai grūdų vagonų prieš javapjūtės sezono pradžią buvo išnuomota „kažkokiai trečiajai įmonei“, o pastaroji, berods, juos dar pernuomojo Baltarusijai ar Rusijai. Šie vagonai iki šiol nėra grįžę į Lietuvą. „Ne tik mūsų, bet ir kitos eksporto bendrovės turi tenkintis ribotu vagonų skaičiumi. Dabar jų gauname tik pusė to skaičiaus, kokio reikėtų, o pastarosiomis dienomis ir dar mažiau“, - sako K.Šimas.

„Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus teigimu, išankstinės sutartys dėl grūdams gabenti skirtų vagonų užsakymo su Lietuvos geležinkeliais nesudaromos. „Mes planuojame grūdų krovos kiekius, duodame paklausimą geležinkeliams, o šie paskirsto, kiek jie gali duoti vagonų kiekvienai įmonei. Negaliu pasakyti, kokiais principais vagonai paskirstomi, ar atsižvelgiama į praėjusių metų rezultatus, ar į uosto priėmimo galimybes, ir pan.“, - aiškina K.Šimas.

Norint pakrauti laivą, pirmiausia reikia į uosto sandėlius suvežti atitinkamą, pavyzdžiui, 30 ar 40 tūkst. t, grūdų kiekį. „Negaudami reikiamo vagonų skaičiaus, negalime aprūpinti uosto grūdais, nepajėgiame įvykdyti sutarčių, sudarytų su užsienio pirkėjais. Tad intensyvus eksportas tapo nebegalimas“, - nuogąstauja „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.

Dar viena problema susidarė elevatoriuose, kurie nebesutalpina viso iš laukų žemdirbių vežamo derliaus. „Javapjūtė nesibaigė, dar tebekuliamos žieminės kultūros, o po to laukia vasarinių eilė. O mūsų elevatoriai „užkišti“, nebegalime priimti kai kurių kultūrų grūdų, nes negalime jų krauti į vagonus, kad išgabentume į uostus, kuriuose yra daug laisvų talpyklų“, - kalba K.Šimas.

Ne tik „Agrokoncerno grūdų“, bet ir kitų eksportuotojų elevatoriuose tokios pat bėdos. Šalyje esančių grūdų sandėlių talpyklos nėra tokios didelės, kad vienu metu galėtų priimti visą nukultą derlių. Tad grūdai kai kur jau pilami ant žemės šalia elevatorių arba iš viso nepriimami. Tuomet sandėlių neturintys ūkininkai priversti vėlinti kūlimą arba savo derlių pilti lauke. Apie grūdų kokybę tokiu atveju kalbėti jau netenka.

Jei ir toliau vagonų nepadaugės, eksportuotojai teigia būsią priversti mažinti savo prekybos apimtis. Nuo to nukentės ne tik jie, bet galiausiai ir ūkininkai, kurie neturės kur parduoti savo derliaus.

K.Šimas teigia, kad pasimokę iš pernykštės patirties, šiemet iš anksto bandė spręsti grūdų vagonų trūkumo per javapjūtę problemą. Eksportuotojai liepos antroje pusėje buvo susitikę su Lietuvos geležinkelių vadovais, kurių prašė iš anksto „susirinkti išvažinėjusius vagonus“ ir pasiruošti darbymečiui.

„Tačiau nieko nebuvo padaryta. Po dviejų savaičių iš geležinkelininkų išgirdome tuos pačius aiškinimus, esą daugiau vagonų nėra. Lietuvos geležinkeliai grūdams gabenti tinkamai nepasirengė, nors mes jau ne pirmi metai prašome, kad jie įsigytų daugiau grūdų vagonų arba bent pritaikytų jiems gabenti kitokio tipo vagonus“, - sako K.Šimas.

Eksportuotojai teigia, jog ir toliau ieško būdų minėtai problemai spręsti: rašomi raštai ir prašymai ne tik Lietuvos geležinkeliams, bet kreipiamasi ir į Susisiekimo bei Žemės ūkio ministerijas. Tačiau kol kas niekas nepasikeitė.

Sužinoti, ar geležinkelininkai ir valdžia imasi spręsti susidariusią grūdų pervežimo problemą, buvo ne taip paprasta. AB Lietuvos geležinkeliai Krovinių vežimo direkcijos direktorius, kaip pasakė jo sekretorė, šiuo metu atostogauja.

Susisiekimo ministerijos Geležinkelio departamento direktoriaus telefonai, kiek beskambintume, taip pat atkakliai tylėjo.

Žemės ūkio ministerijos viceministras, kuris atsakingas už grūdų „reikalus“, Aušrys Macijauskas taip pat atostogauja, kaip pasakė sekretorė, iki šio antradienio.

Galiausiai pavyko pasikalbėti su Virginijumi Juška, Lietuvos geležinkelių Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmuoju pavaduotoju. Itin didelės problemos dėl grūdų vagonų, geležinkelininkų kalba vadinamų „grūdvežiais“, trūkumo jis neįžvelgia. Esą tokia situacija derliaus nuėmimo metu susidaro kasmet ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Didelis grūdvežių poreikis būna trumpą laiką, o vėliau jų nesą kur dėti. Pirkti naujų vagonų neapsimoka, nes jie brangūs, o nenaudojami visus metus neatsiperka.

„Šiuo metu Lietuvoje dirba 726 grūdvežiai. Jei grūdai netelpa į elevatorius, tai vagonas nėra sandėlis. Tarp Klaipėdos ir elevatorių „sukasi“ daugiau kaip 400 vagonų, šis uostas per parą iškrauna maždaug 100 vagonų, o vagonas „suvaikšto“ maždaug per keturias paras. Į Latvijos uostus šio transporto srautas mažesnis, tiek neišvežame, kiek galėtume“, - skaičiuoja V. Juška, bandydamas įrodyti, kad situacija dėl grūdų transportavimo į uostus nėra jau tokia kritiška, kaip bando pavaizduoti eksportuotojai.

Paklaustas, ar geležinkelininkai atsižvelgs į eksportuotojų pageidavimus pateikti daugiau vagonų, V.Juška teigia, jog kiti geležinkeliai buvo prašyti atsiųsti papildomų vagonų. Vienas 50 vagonų sąstatas atvyko. Kitas, pasak V. Juškos, yra kažkur Baltarusijoje, Maskvos geležinkeliuose, irgi turėtų atidundėti šiomis dienomis. Be to, dar kreiptasi į kaimynines šalis dėl grūdų vagonų nuomos. Laukiama atsakymo.

V.Juška priduria, jog grūdų eksportuotojai nėra teisūs, kaltindami geležinkelininkus dėl vagonų tiekimo sutarčių nevykdymo. „Būtų gerai, jei tokias sutartis turėtume, tuomet ir būtume atsakingi už jose surašytus įsipareigojimus.

Deja, su grūdų eksportuotojais sutarčių nepasirašėme, todėl vagonų duodame tiek, kiek galime. Grūdininkai tokių sutarčių nepageidavo. Jei iš anksto sudarytume sutartis dėl tam tikro skaičiaus vagonų tiekimo, tiek jų ir būtume davę“, - tikina V.Juška.