Krizė Palangos nesutriuškino

- Baigiasi antroji jūsų, kaip Palangos mero, vasara. Kuo ji skiriasi nuo pirmosios?

- Pernai mero poste atsidūriau prieš pat vasarą. Atėjęs iš verslo maniau, kad žaibiškai imsiuos permainų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad valdiškoje tarnyboje procedūros yra gerokai ilgesnės, nei numaniau. Visos idėjos strigo biurokratiniame aparate, o darbai nejudėjo.

Šiemet jau žinau, ko noriu, kaip tai pasiekti ir kada tai bus įgyvendinta. Miesto vadovas privalo planuoti metus į priekį. Tiek laiko reikia, kad savivaldybė kryptingai pradėtų žengti link užsibrėžto tikslo.

- Esant geriems orams poilsiautojų Palangoje knibždėte knibžda. Tačiau jie nuo pernykščių skiriasi tuo, kad yra taupūs.

Sumažėjusios pajamos noro atostogauti žmonėms neišmuš, bet jie priversti mažinti išlaidas. Todėl Palangos verslas, palyginti su pernai, šiemet skaičiuoja 20-30 proc. sumažėjusią apyvartą.

- Neblogai. Peržiūrėję šių metų biudžetą planuotas išlaidas investicijoms esame sumažinę 4,5 mln. litų. Biudžete trūksta apie 800 tūkst. litų. Tačiau jei iš valstybės būtume gavę planuotus daugiau 2,2 mln. litų, dabar biudžete turėtume daugiau, nei ketinome išleisti.

- Darbai nesustojo. Jiems pinigų nelikus biudžete, projektams įgyvendinti ėmėme kreditus.

- Savo skolinimosi limito dar nesame išnaudoję. Savivaldybės skola siekia apie 8 mln. litų - kiek daugiau nei 10 proc. šių metų biudžeto.

- Jei lygintumėm į Palangą ateinančias investicijas, jų yra ne mažiau nei Druskininkuose.

Kita vertus, Druskininkuose pastatyti, statomi arba baigiami statyti objektai miestui gali atnešti nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, Druskininkų vandens pramogų parkas gali pritrūkti lankytojų, nes toks pat pramogų objektas veikia Vilniuje.

- Man apmaudu, kad veltui praleistas pastarasis dešimtmetis, per kurį tuometė Palangos valdžia nieko nedarė. Dabar kurortas po truputį įsivažiuoja.

Svarbiausias Palangoje traukos objektas bus kasmet gerinama kurorto infrastruktūra. Renovuojame miesto centro gatves ir alėjas, dviračių takus. Kitais metais Botanikos ir Palangai priklausančioje Pajūrio regioninio parko dalyje atsiras įrengti bėgimo, pasivaikščiojimo takai.

Vasaros pradžioje bus išplėstas ir atidarytas naujas Turizmo informacinis centras.

Iš atostogų grįžusi šalies Vyriausybė Palangai turėtų perduoti nenaudojamą buvusių gydyklų kompleksą, kurio teritorijoje yra mineralinio ir geoterminio vandens gręžiniai.

Investuotojai jau domisi galimybe čia įkurti vandens gydomąjį parką, kuriame bus uždari ir atviri baseinai su iš žemės gelmių išgaunamu vandeniu. Manau, kad šis parkas turėtų atsirasti jau po kelerių metų.

Toks kompleksas paklausą turės visą laiką ir, manau, atsipirks po penkerių metų.

Apskritai Palangos plėtros kryptys yra trys: sporto bazių kūrimas, kurorto infrastruktūros plėtra ir sanatorinis gydymas. Norint, kad šiomis kryptimis būtų judama, reikia surasti finansavimą.

- Iš ES lėšų esame gavę 4,5 mln. litų Meilės alėjai rekonstruoti, 2,6 mln. litų - dviračių takams nuo Palangos iki Šventosios atnaujinti, 4,5 mln.litų - daliai Botanikos parko atnaujinti.

Šie darbai prasidės jau rugsėjį ir, jei žiemą oro sąlygos leis dirbti, bus baigti ateinančią vasarą. Pinigai buvo skirti praėjusį rudenį, o darbai prasidės tik po metų - tokį lėtą tempą diktuoja būtinos paraiškų tikrinimo, projektų derinimo, konkursų procedūros.

Be to, Dailės muziejus yra gavęs apie 4,5 mln. litų grafų Tiškevičių dvaro - Gintaro muziejaus pastato renovuoti. Dar 2,5 mln. litų skirta Vasaros estrados rekonstrukcijos projektavimui.

- Šį 25 mln. litų vertės projektą Vyriausybė yra įtraukusi į rezervinių investicijų planą. Mūsų užduotis yra įtikinti šalies valdžią tokio komplekso statybą perkelti į realiai planuojamų investicijų sąrašą.

Jau turėjo būti baigiama modernaus SPA statyba, kurią, deja, sustabdė teismai. Tikime, kad pajudės mineralinio vandens ir purvo gydyklų statyba, kurią Palangoje stabdo Kultūros paveldo departamentas.

Jau nusprendėme naujo Palangos savivaldybės pastato statybai skelbti konkursą ir verslininkų pastatytą objektą išsipirkti jį nuomojantis.

Po dviejų metų turėtų būti atnaujintas „Kupetos“ parodų paviljonas su konferencijų, koncertų salėmis.

Palangoje būtina pralaužti ledus ir pastatyti pirmąjį traukos objektą. Kai į jį vasarą ir žiemą pradės važiuoti žmonės, automatiškai pajudės ir kitos investicijos.

- Apie tai nemažai kalbėjausi su kitur investavusiais turtingais verslininkais - išgirdau, kad anksčiau jų iniciatyvos miesto valdžios kabinetuose tiesiog nerasdavo pritarimo.

Dabar situacija keičiasi - privačių investicijų sulauksime daugiau. Jiems siūlysime savivaldybės paruoštus investicinius projektus su konkrečiais žemės sklypais, numatysime mokesčių lengvatas.

- Dabar ne, nes žinau, ką turiu padaryti. Apmaudu tik, kad sudėtingas ir nelengvas mero darbas yra per mažai apmokamas.

Psichologiškai sunkiau buvo pirmaisiais vadovavimo metais, kai horizontas buvo tuščias. Dabar jau lengviau, nes matyti realūs rezultatai, konkretūs terminai.

- Manau, kad jie galės pasivaikščioti sutvarkyta Meilės alėja, dviračiu išmėginti atnaujintą taką į Šventąją, pasigrožėti pasikeitusiu Botanikos parku.

Kitą vasarą poilsiautojai pliaže turėtų rasti skėčius, gultus. Ties kiekvienais laipteliais nuo kopų paplūdimyje planuojame įrengti medines terasas su dengtais suoliukais. Kad žmonės nenusiavę batų galėtų ateiti prie jūros ir atsisėdę pasigrožėti saulėlydžiu.

- Aš jau seniai siūliau tokį Kurhauzą, koks jis yra, nugriauti. Atstatyti jį vis tiek teks iš naujo.

Tačiau man to neleidžia padaryti Kultūros paveldo departamentas, kuris siekia savaip suplanuoti šį žemės sklypą.

Mes norime prie Kurhauzo skirti tiek žemės, kiek jam reikia, o likusį sklypą su fontanu atiduoti visuomenės poreikiams ir nuo Kurhauzo iki skulptūrų parko atstatyti buvusią Tiškevičių alėją.

Paveldosaugininkai siekia, kad prie Kurhauzo būtų skirtas daugiau nei hektaro ploto žemės sklypas. Tačiau visam pastatui perėjus į privačias rankas, ši teritorija pačioje kurorto širdyje gali likti užtverta tvoromis ir neprieinama žmonėms.

- Šią vasarą pradėjome diegti automobilių stovėjimo apmokestinimo sistemą. Kitais metais mokamų stovėjimo zonų daugės, atsiras daugiau pinigų surinkimo automatų.

Be to, kitą vasarą į Palangą atvykstančių poilsiautojų lauks nauja rinkliava. Kol kas dar nesame nusprendę, ar bus apmokestintas įvažiavimas į miestą automobiliais, ar bus renkamas pagalvės mokestis.

Aš labiau pritarčiau pastarajai rinkliavai. Tuomet kiekvienas kurorte nakvojantis poilsiautojas prie kurorto infrastruktūros plėtimo prisidės simboliniu mokesčiu. Pusė lito už naktį net ir krizės metu, manau, yra nedideli pinigai.

Sumokėjęs šią rinkliavą poilsiautojas kurorte ras tvarkingą aplinką, sutvarkytas gatves, švarų smėlį, paplūdimy budinčius gelbėtojus.

- Stengsimės, kad visi nakvynės paslaugas teikiantys Palangos gyventojai tai darytų legaliai. Kitais metais sieksime, kad teisę tuo verstis suteikiantis verslo liudijimas Palangoje būtų pigiausias Lietuvoje.

Už verslo liudijimus surenkami pinigai patenka į miesto biudžetą. Tačiau žmonės bando taupyti pigesnį verslo liudijimą įsigydami kitame šalies mieste, o verslu užsiima Palangoje. Tokio žmogaus veikla legali, pas jį važiuoja poilsiautojai, bet pinigų už tai kurortas negauna.

Atpiginus verslo liudijimus, manau, visi poilsiautojus leidžiantys žmonės bus suinteresuoti tai daryti nesislapstant.

- Savaitę Palangoje praleidusi trijų asmenų šeima miesto biudžetui paliks 9 litus. Ar tai yra daug? Į Nidą vykstanti trijų asmenų šeima vien už persikėlimą į Smiltynę sumoka 8,7 lito. O dar ekologinis mokestis įvažiuojant į Neringos teritoriją.

- Palanga vasarą virsta didmiesčiu ir kurortui tenka išlaikyti gerokai pajėgesnę vandentiekio sistemą, nei reikėtų miestui. Dėl to, palangiškiai už vandenį ir nuotekas moka brangiausiai šalyje.

Šiai dienai dar nežinome, kokias pajamas gausime iš šių rinkliavų, tačiau tikėtina, kad tai bus keli milijonai litų.

Dalis gaunamų pajamų bus skirta miesto infrastruktūrai gerinti. Likę pinigai bus skiriami socialinėms reikmėms. Mes dar nesame apsisprendę kurioms, nes dar nėra ir tų pajamų.

Aš manau, kad didelėmis komunalinių mokesčių kainomis palangiškiai neturėtų labai skųstis. Beveik visi Palangoje gyvenantys žmonės vasaros metu turi galimybes užsidirbti papildomai: sezoninė prekyba, kurortinių paslaugų teikimas, būsto nuoma poilsiautojams.

O už šiukšles poilsiautojus apmokestinsime. Už atliekų surinkimą daugiau mokės tie, kurie turi poilsiautojų apgyvendinimo verslą ir iš to gauna pajamų. Poilsiui skirtą antrąjį būstą Palangoje turintys kitų miestų gyventojai už šiukšles mokės, kaip kurorte turimo nekilnojamojo turto savininkai.