Moteris dėl griežto Amerikos imigracijos įstatymo ir apmaudžios klaidos trejus metus negalės grįžti į JAV, kur kelerius metus gyveno su šeima. Tiesa, sėslesniu gyvenimu Jūratė džiaugėsi tik pastaruosius metus. Prieš tai ji aštuonerius metus, nuo pat pažinties su vyru pradžios, kas tris mėnesius turėdavo grįžti į Lietuvą.
Taip ji buvo priversta elgtis dėl to, kad niekaip negalėjo gauti žaliąja korta vadinamos imigracinės vizos. Ją gauti moteris stengiasi jau trečius metus.
Suprato, kad santykiai tarp Lietuvos, Rusijos ir JAV – įtempti
Vieną kartą kruopščiai iš įvairiausių institucijų surinktus dokumentus JAV imigracijos tarnyba pametė, teko juos ruošti iš naujo. Antrąjį kartą moteriai žalioji korta buvo jau ranka pasiekiama, tačiau atvykusi jos atsiimti į Lietuvą, Jūratė sužinojo, kad grįžti į JAV ji negalės trejus metus.
Priežastis – neužpildyti papildomi dokumentai dėl nelegalios gyventojos statuso pakeitimo į legalią.
„Institucijos man nepasakė, kad turiu užpildyti tuos dokumentus, todėl jų ir neturėjau. Taip pat niekaip negalėjau gauti ir pažymos iš Rusijos, kur studijavau. Man reikėjo policijos pažymos, kad esu neteista.
Rusijos žinybos pareiškė, kad neranda mano nurodyto adreso. Teko kreiptis į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Besirūpindama visu tuo popierizmu supratau, kad santykiai tarp Rusijos, Lietuvos ir JAV yra įtempti.
Šių šalių žinybos nelabai stengiasi dėl kitataučių“, – sako Jūratė.
Liko prie suskilusios geldos
Skambučio iš JAV ambasados Vilniuje moteris sulaukė šių metų vasarą. Ambasados darbuotojai jai pasakė, kad liepos 8 d. reikia atvykti į pokalbį. Nurodė, kokius dokumentus reikia su savimi turėti, tik nepaminėjo paties svarbiausio – to, kuriame Jūratė turėjo pasikeisti savo statusą iš nelegalios JAV gyventojos į legalią.
„Dėl policijos pažymos iš Rusijos teko kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Ten paaiškėjo, kad jos teks laukti apie pusmetį. Nuėjusi apie tai pranešti ambasadai sužinojau, kad JAV per ilgai užsibuvau, nepasikeičiau statuso, todėl jokios žaliosios kortos negausiu artimiausius trejus metus.
Žmonėms, norintiems gauti žaliąją kortą ir pradėjusiems tvarkytis dokumentus, patarčiau viską daryti kartu su advokatu, kad po trejų metų laukimo neliktų prie suskilusios geldos kaip mes“, – karčiai šypteli Jūratė.
Lietuvoje gresia bedarbių dalia
Moteris jau apsvarstė, kad blogiausiu atveju tektų sūnų atsivežti į Lietuvą. Bet kaip reikės jį išlaikyti? Kaip rasti darbą sunkmetį išgyvenančioje šalyje?
„Vyras šiuo metu JAV dirba trijuose darbuose. Rengia ekskursijas turistams, dirba mokykloje ir turi bendrą su lietuviais eksporto įmonę, kuriai šiuo metu nelabai sekasi. Tačiau dabar vyras negali daug dirbti, nes reikia prižiūrėti sūnų. Manęs juk nėra, nėra kam palikti vaiko.
Jei jam tektų atvykti gyventi į Lietuvą, jis čia darbo negautų. Net nežinau, ar galėtų jo ieškotis, juk jis – ne Lietuvos pilietis“, – gūžčioja pečiais moteris.
Labiausiai kenčia sūnus
Jūratė nutarė griebtis šiaudo. Ji parašė JAV ambasadai peticiją, surinko pažymas iš gydytojų, kad buvimas atskirai neigiamai veikia šeimos narių sveikatą. Ypač dėl to kenčia Williamas.
„Sūnaus elgesys labai pasikeitė. Jis dažnai verkia, tapo liūdnesnis, nervingesnis. Buvo išvykęs į stovyklą, kurios darbuotojai pastebėjo, kad jis griaužia savo drabužių rankoves ir apykaklę. Pati pastebėjau, kai žiūrėjau nuotraukas“, – Jūratės akyse susitvenkia ašaros.
Dabar moteriai belieka laukti, kad kas nors atsižvelgtų į jos peticiją arba būtų pakeistas JAV imigracijos įstatymas.
Šį rudenį demokratų senatorius iš Niujorko Charlesas Schumeras žada pristatyti įstatymo projektą, neleidžiantį pagal 1996 m. priimtą Nelegalios imigracijos reformos ir atsakomybės aktą išskirti šeimų, kuriose vienas sutuoktinis yra JAV, o kitas – užsienio šalies pilietis.
Būtent šiame įstatyme numatytas punktas, pagal kurį šalyje ilgiau, nei galioja viza, pasilikusiems užsieniečiams neleidžiama įvažiuoti į JAV mažiausiai trejus metus, pritaikytas J.Buyan atveju.
Nedideles klaidas atleidžia
JAV ambasados darbuotojams Jūratė priekaištų neturėjo. Tik pusę lūpų užsiminė, kad jai buvo apmaudu, kai pastebėjo darbuotojų nelankstumą.
„Jie labai laikosi visų biurokratinių taisyklių, tačiau ne mano naudai“, – sakė lietuvė.
JAV ambasados Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai tikino, kad prašymai dėl imigracijos vizų nebūna atmetami dėl nedidelių klaidų. Vieninteliai asmenys, kurių kreipimaisi gali būti atmesti, yra tie, kurie nelegaliai buvo JAV, taip pat tie, kurie dėl sveikatos arba saugumo priežasčių gali kelti grėsmę Amerikai, nusikaltėliai arba asmenys, melagingai prisistatę pareigūnams.
Jeigu besikreipiantis asmuo netyčia suklysta pildydamas prašymą arba neturi kažkurio iš reikalaujamų dokumentų, jam yra leidžiama ištaisyti klaidą arba vėliau pristatyti dokumentą.
„Didžiajai dėl imigracijos vizų besikreipiančių asmenų daliai jos yra išduodamos, nes yra labai nedaug priežasčių, dėl kurių negalima to padaryti. Mes negalime paminėti konkretaus prašymų Lietuvoje skaičiaus, kadangi JAV ambasada Vilniuje su šiais prašymais dirba tik nuo 2009 m. balandžio mėn.
Tačiau mes galime pasakyti, kad lietuvių, besikreipiančių dėl imigracijos vizų, skaičius yra labai nedidelis – praėjusiais metais buvo išduotos tik 244 imigracijos vizos.
Beveik visais imigracijos vizų atvejais JAV piliečio šeimos narys Tėvynės apsaugos departamentui gali pateikti specialų prašymą (tokį prašymą Jūratė jau yra pateikusi – red. past.), kad jam būtų leista įvažiuoti į šalį ir prisijungti prie savo šeimos narių“, – tikino JAV ambasados Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai.