Sudervės kaime netoli Vilniaus stovinti mūrinė bažnyčia yra ypatingos, Lietuvoje retai sutinkamos architektūros formos - klasicistinių formų kupolinė rotonda. Iš tolo savo kupolu blizgančią bažnyčią, kaip manoma, suprojektavo garsusis architektas ir matematikas Laurynas Stuoka-Gucevičius, daugiausia žinomas klasicizmo architektūros kūrėjas, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus rotušės, Verkių dvaro rūmų, kitų garsių pastatų projektų autorius, Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas.
Sudervės bažnyčią 1803-1822 metais pastatė Sudervės dvaro savininkas vyskupas Valentas Volčackis. Kadangi L.Gucevičius (1753-1798) tuomet jau buvo miręs, bažnyčios statybą prižiūrėjo architektas Laurynas Bortkevičius. Keturias evangelistų skulptūras bažnyčios išorėje ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ilakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia - klasicistinių formų kupolinė rotonda, su giliomis išėmomis ties šoniniais altoriais, išorėje - šešių dorėninių kolonų portiku, juosiančiu bažnyčios nišose stovinčias keturių evangelistų ir šv. Petro statulas.
Virš bažnyčios kupolo yra žibintas su kryžiumi. Šventoriuje stovi klasicistinė mūrinė varpinė. Šventorių ir kapines juosia akmenų mūro tvora.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje ilgą laiką buvo meldžiamasi tik lenkų kalba, o nuo 2005 metų įvestos pamaldos ir lietuvių kalba.