Ar valysime Lietuvos ežerus ir upes?

Visoje šalyje šiuo metu yra daugiau nei 6 tūkstančiai rizikos vandens telkinių, kurie iki 2015 m. gali nepasiekti geros būklės. Jie išskirti dėl pramonės objektų ir žemės ūkio veiklos taršos, užtvankų įrengimo ant upių ir kitų taršos šaltinių. Ilgą laiką šie vandens telkiniai buvo palikti likimo valiai, nes šalies savivaldybės nerasdavo lėšų jų ekologiniam valymui. Priklausomai nuo užterštumo pobūdžio ir dydžio jis gali atsieiti ir kelis šimtus tūkstančių, ir kelis milijonus litų.

Savivaldybės turėjo lengviau atsikvėpti, kai sužinojo, kad šalies vandens telkinių būklės gerinimui bus skirta 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Iš viso tam šiai veiklai yra numatyta 100 mln. litų iš Europos regioninės plėtros fondo.

Saulius Vasiliauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Struktūrinių projektų skyriaus vedėjas, atkreipia dėmesį, kad ne visos paramos besikreipiančios savivaldybės iki galo išsiaiškina, kokios sąlygos keliamos šios srities projektams.

„Štai viena savivaldybė numato teikti paraišką upelio pakrantėms sutvarkyti. Tačiau nei pati savivaldybė, nei aplinkosaugos ekspertai juk neįrodys, kad iškirtus krūmus ir medžius pagerės vandens kokybė“ , - kalba S. Vasiliauskas.

Pasak pašnekovo, savivaldybės pagrindinį dėmesį turėtų skirti vandens telkinių būklės gerinimui, o ne vizualiam pakrančių gražinimui ar rekreacinei zonai šalia kurti.

„Galbūt tokiu būdu savivaldybės nori išspręsti vietines problemas – sutvarkyti užleistas pakrantes, sustabdyti yrančius šlaitus, tačiau tai yra ne aplinkosauginis, o daugiau estetinio grožio ir žmonių saugumo klausimas. Jį galima kompleksiškai spręsti valant upę, bet tai neturėtų būti pagrindinis projekto uždavinys“, - aiškina APVA atstovas.

Šiuo metu paraiškas dėl vandens telkinių būklės gerinimo yra pateikusios 7 savivaldybės. Didesnioji jų dalis 2007-2013 m. ES struktūrinę paramą žada skirti upių ir ežerų dugne susikaupusiam dumblui pašalinti. Dėl nevalytų nuotekų susidarantis dumblas po kurio laiko pradeda išsiskirti azotą ir fosforą, kurie ne tik teršia vandenį, bet kenkia ir besimaudančiųjų sveikatai.

Tačiau 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis savivaldybės gali ne tik pašalinti vandens telkiniuose susidariusį kenksmingą dumblą, bet ir kitais būdais gerinti vandens ekosistemų būklę.

Pavyzdžiui, aprūpinti vandens telkinius plėšriomis žuvimis, įrengti arba atstatyti šlapžemes, įvairiais būdais izoliuoti vandenyje susikaupusius teršalus ar sumažinti jų koncentraciją.

„Prioritetą savivaldybės turėtų skirti minėtoms vandens valymo priemonėms, tačiau papildomai jos gali įrengti apsaugines pakrančių juostas ir jas apželdinti, taip pat sutvirtinti ūkinės veiklos pažeistus krantus“, - sakė S. Vasiliauskas,.

Neužilgo vandens telkinių būklės gerinimo rezultatus išvys ir paraiškas 2007-2013 m. ES struktūrinei paramai gauti pateikusių savivaldybių gyventojai.

Pirmoji savivaldybė, kuriai pritarta dėl paramos skyrimo, yra Trakų rajono savivaldybė. Jau iki kitų metų pabaigos, gavus ES struktūrinę paramą, bus išvalytas Babruko ežeras, į kurį dešimtmečiais buvo leidžiamos Trakų miesto nuotekos. Dalyje ežero bus pašalintas kenksmingas dumblas, menkavertė perteklinė vandens ir pakrančių augmenija, sutvarkytos pakrantės.

Valydama Babruko ežerą Trakų rajono savivaldybė tęsia ankstesnius projektus, kurių metu buvo pagerinta vandens būklė Lentvario ir Didžiulio ežeruose.

„Visada skyrėme prioritetą šiems trims ežerams, todėl džiaugiuosi, kad jie bus švarūs ir saugūs. Be ES paramos negalėtume to padaryti, nes tam reikalingos didelės investicijos“, - sakė Aurelija Amšiejūtė, Trakų rajono savivaldybės administracijos ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė.

Jei savivaldybių pateiktos paraiškos atitiks keliamus reikalavimus, greitu metu bus išvalytos Šeimenos bei Vilkaujos upių vagos Vilkaviškyje, taip pat smarkiai užteršta Šyšos upė Šilutėje ir Nevėžio dalis Panevėžio mieste. Paraiškas paramai gauti yra pateikusios ir Širvintų, Joniškio rajonų bei Alytaus miesto savivaldybės.

Šalies upės ir upeliai buvo valomi ir Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento laikotarpiu. Pasitelkus šio laikotarpio ES struktūrinę paramą buvo išvalyta ar kitais būdais sutvarkyta 14 šalies vandens telkinių ir parengta 15 galimybių studijų. Jos parodė, koks vandens telkinių užterštumo lygis, kokios valymo priemonės yra tinkamiausios.

Tarp sėkmingiausių praėjusio laikotarpio projektų – Talkšos ežero Šiauliuose pietinės dalies valymas, Kupos upės slėnio teritorijos tvarkymas Kupiškyje. Vilniaus rajono Nemenčinės gyventojai jau džiaugiasi pagražėjusiu Nemenčios upeliu. Trakų gyventojai daugiau laiko praleidžia prie Lentvario, o telšiškiai - prie Masčio ežero.

Įgyvendinant dalinai 2007-2013 m ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, 15 proc. jų vertės turi prisidėti ir pačios savivaldybės. Vienos jų žada reikiamą sumą skirti iš savo biudžeto, kitos – pasinaudos galimybe palankiomis sąlygomis persiskolinti iš Europos investicijų banko (EIB) gautą paskolą.

„Savivaldybėms siūlomos bene dvigubai palankesnės sąlygos nei šiuo metu taikomos bankuose. Tokios paskolos palūkanos neviršytų 4 proc., o jos gražinimą savivaldybės galėtų atidėti net iki 7 metų“, - aiškino S. Vasiliauskas.

Pasak jo, tokia galimybė Šiaulių savivaldybę pastūmėjo neatsisakyti sumanymo įgyvendinti stambų vandens telkinio gerinimo projektą.

Finansų ministerijos apmokėta informacija.