Todėl ir Baltijos jūros paplūdimiuose poilsiautojai žvalgosi juodos vėliavos, o vietoj jos išvydę raudoną drąsiai brenda į bangas ir skęsta.
Nedaugelis težino, kad juodos vėliavos nebėra jau penkti metai. Lietuvai įstojus į ES įspėjamųjų ženklų tvarka paplūdimiuose virto aukštyn kojomis.
Maudytis draudžiančia vėliava tapo raudona, o įspėjama – geltona. Painiavos atsiranda ir dėl to, kad nuolat kabo mažesnė geltona vėliava, kuri reiškia, jog paplūdimyje budi gelbėtojai.
O apie saugų maudymąsi informuojančios žalios vėliavos niekam dar neteko matyti. Palangos gelbėtojai neslepia, kad tokios spalvos vėliavos nėra ir nebus, nes, neduokdie, nuskęs kas ramioje jūroje, tada gelbėtojams gali tekti krapštyti kompensacijas. Tad žvelgiant į vėliavas Baltijoje maudytis yra visada pavojinga.
Šio sezono naujiena tapo praėjusią savaitę Palangoje už maudymąsi, kai draudžiama, pradėtos skirti baudos. Šalies paplūdimiuose prireikė virtinės skenduolių, kad policija prisimintų iki šiol nenaudotą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už saugaus elgesio vandenyje taisyklių pažeidimą.
Atrodo, ši atsakomybė taikoma ne siekiant sudrausminti lengvabūdžius, o greičiau dėl akių. Jūroje šėlstant bangoms policijos pareigūnas į Palangos paplūdimį ateina nešinas vos keliais protokolų blankais, kurie užpildomi per pusvalandį.
Akis išpučia ir apie tokią atsakomybę nieko negirdėję pažeidėjai. Be reikalo, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje nuskendus maudytis draudžiamu metu velionio artimiesiems neišmokama gyvybės draudimo.
Ten visiems aišku – pinigai nemokami už prarastą gyvybę, jeigu ji nebranginama.