Lentelė, kurioje rašoma, kad meno kūrinį bažnyčiai dovanojo būtent
ji, buvo bene vienintelė sąlyga, kurią iškėlė K.Prunskienė, rašo
dienraštis „Vilniaus diena“.
Tačiau Šv.Kazimiero atvaizdas uostamiesčio bažnyčioje neatsidūrė.
Be lentelės bažnyčia dovaną veikiausiai būtų mielai priėmusi.
Tačiau Šv.Kazimiero bažnyčios vadovybė, dienraščio žiniomis, nepanoro
šalia Šv.Kazimiero atvaizdo iškabinti savotiškos politinės reklamos.
Minėtos bažnyčios klebonas Romualdas Vėlavičius teigė nenorįs
komentuoti K.Prunskienės pasiūlymo detalių.
„Oi, čia seniai buvo, nelabai atsimenu. Nenorėčiau nei ko nors
viešinti, nei ko nors sakyti. Čia privatūs dalykai“, - teigė
dvasininkas.
Uostamiesčio bažnyčia K.Prunskienė neapsiribojo. Dar likus keletui
mėnesių prieš rinkėjų medžioklės sezono pradžią ji ne kartą pastebėta
einanti į Vilniuje esančią Šv.Kazimiero ordino būstinę.
Ordino magistras Edvardas Jonas Eismontas teigė, esą prieštaringai
vertinama politikė prašė konsultacijų.
„Asmeniniais reikalais ji daugiau buvo. Ji norėjo mūsų
konsultacijos, kai jai buvo labai blogai. Ji buvo pakviesta į
Šv.Kazimiero 550-ųjų gimimo metinių minėjimo iškilmes, susipažino su
ne vienu mūsų ordino nariu. Prieš rinkimus... ne, anksčiau, kažkokie
nemalonumai jai buvo. Reikėjo konsultacijos, pagalbos“, - kalbėjo
E.J.Eismontas.
E.J.Eismonto teigimu, politikė ordino konsultacijų prašė ne kartą,
netgi kai buvo sprendžiamas jos politinės karjeros likimas.
„Ir dabar ji skambina. Klausia vieno ar kito patarimo. Jie būna
susieti su rinkimais - dalyvauti ar nedalyvauti, žingsnį žengti į
kairę ar į dešinę“, - pasakojo ordino vadovas.
Pati K.Prunskienė dienraščiui teigė, kad neva dovanojant meno
kūrinį, lentelė su aukotojo pavarde yra įprastas ir net patartinas
dalykas.
„Na, kai būna dovana, tai būna ir užrašas. Nebūna taip, kad ar
dovana, ar paveikslas, ir žmonėms reikia spėlioti, kas tai yra“, -
tvirtino K.Prunskienė.