pareiškė, kad statybų leidimo nepasirašys.
Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nėra pateikusi visų būtinų
dokumentų, pranešė „Kauno diena“.
„Manyčiau, kad tai yra atsakingas pareigas užimančių darbuotojų
neatsakingas požiūris į darbą“, - rėžė O.Balžekienė.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas
Miliukštis aiškino, kad sumaištis kilo dėl terminų, kurie naudoti
kuriant pilies atstatymo projektą. Dėl to urbanistikos specialistai
susiginčijo, ar, vykdant numatytus statybos darbus, reikia detaliojo
plano, ar užteks specialiojo.
„Visą laiką buvo kalbama apie pilies atkūrimą, tačiau vienoje
projekto rengimo stadijoje įsimaišė žodis rekonstrukcija. Dokumentuose
reikia pakeisti vieną žodį ir viskas turėtų būti gerai“, -įsitikinęs
R.Miliukštis.
Antradienį Kauno apskrities viršininko administracijoje įvyks
posėdis, per kurį bus bandoma ieškoti būdų, kaip išsisukti iš
susidariusios padėties.
Statybų darbus ketinta pradėti liepą, bet jų startas vis
atidėliotas dėl projekto tobulinimo. Projektu labiausiai nepatenkinti
„Pilies“ draugijos nariai. Pirmadienį jie Kauno merui Andriui
Kupčinskui įteikė 1,4 tukst. piliečių parašų, kuriais reikalauja, kad
pilis būtų atstatyta naudojant ne modernias, o lietuviškas, senovinei
piliai statyti naudotas medžiagas.
Draugijos narys Rimvydas Žiliukas įrodinėjo, kad rengdami pilies
atstatymo projektą architektai nesiklausė visuomenės nuomonės.
Draugijos nariai reikalauja, kad architektai vėl sėstų prie
projekto brėžinių. R.Žiliukas teigia, kad „Pilies“ reikalaujami
pakeitimai nėra dideli, o projektui pakoreguoti užtektų mėnesio.
Draugijos oponentai sako, kad projektą derino specialistai, kurių
kompetencija - neabejotina, o visiškai atkurti buvusio pilies vaizdo
neįmanoma, nes nėra išlikusių jokių patikimų istorinių šaltinių,
liudijančių, kaip pilis atrodė kadaise.
Archeologiniams kasinėjimams ir daliai pilies atkurti iš viso
gauta apie 2,2 mln. litų. Didžioji dalis pinigų - iš vadinamojo
Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo.
Apie 0,5 mln. litų jau išleista archeologiniams kasinėjimams. Per juos
atkastas bokštas beveik neliestas nuo tų laikų, kai Kauno pilį 1362 m.
užėmė kryžiuočiai ir ją sugriovė.
Nustatyta, kad atkastas pilies bokštas yra pats seniausias išlikęs
mūras Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje. Jį galima lyginti tik su
Senųjų Trakų radiniais ir Vilniaus Žemutine pilimi.
Kitais metais tikimasi gauti daugiau nei milijoną litų Kauno
pilies aplinkai sutvarkyti. Teritoriją ketinama pritaikyti renginiams.
Be to, pastatyti tiltelį, įrengti apšvietimą.