Sulietuvėję Žagarės romai bijo ateivių iš Vilniaus taboro (nuotraukos)

„Jeigu gali, gelbėk - į Žagarę bus perkelta 200 Vilniaus taboro čigonų! Žmonės net žino namą, kur jiems dalins butus! Ar įsivaizduoji, kuo pavirs miestas?!“ - vėlų vakarą nuskambėjo keistas pagalbos šauksmas.

Iš Žagarės skambino romo žmona 27 metų Lijana Paulauskienė. Jos balsas nuo jaudulio net trūkčiojo: ramybė baigsis - prasidės narkotikai, vagystės.

Keturių sūnų motina buvo nepatenkinta dar ir tuo, kad, pasak jos, ateiviai gaus didesnius būstus, o jos šešių žmonių šeimai jau per mažai vietos seniūnijos suteiktame bute.

„Iš kur tokią žinią ištraukei?“ - nustebau.

„Dar buvęs Vilniaus meras A.Zuokas per televiziją aiškiai pasakė: taborą reikia išskirstyti. O dabar tai prasidėjo!“ - nerimo Lijana.

Tą patį kartojo ir elegantiška čigonė Rita Simanavičienė. „Tų iš Parubankos mes nenorime! Apvers miestą aukštyn kojom!“ - piktinosi tvarkingiausios sodybos savininkė Rita. „Parubanka“ Žagarės romai savo kalba vadina Vilniaus taborą.

Žagarė ir jos sulietuvėję čigonai lietuviškais vardais ir pavardėmis - didžioji mano meilė.

Atradau ją pernai ir niekaip negaliu pamiršti egzotiškiausio Šiaurės Lietuvos miestelio, kur kasmet vyksta vyšnių festivaliai, teikiasi atvažiuoti R.Tuminas su „Vyšnių sodu“ ir mielai koncertuoja „Skamp“.

Geras šimtas išsipuošusių vietinių Žagarės romų oriai stebi vyksmą, nors pašalaičiui jie patys - pats įdomiausias spektaklis.

Kai vasarą jie ima migruoti, buriuotis, lankyti gimines, romų skaičius Žagarėje staiga sumažėja arba šokteli į viršų. Todėl niekada tikrai negali pasakyti, kiek jų gyvena mieste.

Tačiau nuo didmiesčių romų žagariečiai skiriasi kaip diena ir naktis - ramūs, iš savų nevagia, kalba lietuviškai.

Ėmiau skambinti į Žagarę visiems, kam galėjau, - kas drįsta gąsdinti mano numylėtinius?! Ir lietuviai, ir romai vienu balsu tvirtino: taip, mieste padaugėjo svetimųjų. Įžūlūs, vaikšto gaujomis, kalba rusiškai, keikiasi - tikrai ne vietiniai.

Ketvirtą po pietų demonstratyviai vaikštinėja šalia parko - būriais derina reikalus.

Kad ir koks absurdiškas atrodė persikėlimo scenarijus, pamaniau: ko nebūna? 100 vietinių romų praskiedus dviem šimtais svetimųjų, Žagarės čigonėliai tirpte ištirps tarp ateivių.

Nerami žinia apie svetimųjų invaziją į ramų Žagarės miestą lyg tyčia pasklido atostogaujant seniūnei Stasei Eidukienei. Ši linksmo būdo ir savitvardos neprarandanti moteris paprastai įtinka ir lietuviams, ir romams.

Už miesto gyvenanti seniūnė per atostogas atvažiavo į centrą apsipirkti ir pateko tiesiai į apklausą.

„Seniūne, ar mus pardavei? Pati pagalvok, kas bus, jei leisi Vilniaus taborui čia apsigyventi - prasidės narkotikai ir kitokios bjaurastys!“ - užsipuolė moterį Žagarės čigonas Mykolas Matulevičius, vienas iš vyresniųjų.

S.Eidukienė iš pradžių visai nesuprato, ko Mykolas iš jos nori. „Bandžiau aiškinti, kad atostogauju. Net pamaniau: kažką paisto! Bet pamažiukais tapo aišku: romai mano, jog aš turiu teisę leisti arba neleisti kitų miestų gyventojams pirkti Žagarėje būstus“, - pasakojo S.Eidukienė.

Kadangi čigonai, pirkdami arba mainydami namus, tiki vienas kito žodžiu ir atsiskaito ne iš karto, pakankamai sunku nustatyti, kas yra realus vieno ar kito namo šeimininkas. Kiek romų gyvena mieste, įmanoma suskaičiuoti tik tuo atveju, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą arba prašo pašalpų.

Visai neseniai į Žagarę persikėlė romų iš Mažeikių, Panevėžio, Akmenės. Persikėlėlių akivaizdžiai daugėja ir jie tuojau pat imasi „verslo“. Prie centre stabtelėjusio fotografo automobilio dviračiu akimirksniu privažiavo romas ir pasiūlė stambią netikro aukso grandinėlę - už 100 litų.

Seniūnė jau iki tol buvo pastebėjusi, kad naujų tamsiaakių ir kitaip nei vietiniai besielgiančių gyventojų Žagarėje iš tiesų gausėja.

„Kartą grįžtu iš pasitarimo Joniškyje, o ant laiptų - net tiršta čigonų. Draugiškai prašau palikti žmonėms įėjimą, o man atšauna: „O kur parašyta, kad čia negalima sėdėti?! Iki tol jokio įžūlumo iš mūsiškių čigonėlių nesu patyrusi“, - pasakojo seniūnė.

Neseniai sudaužytas „Snoro“ banko stiklas - dėl to sulaikytas šalčininkietis. Pora su Rygos romais „verslininkavusių“ žagariečių areštuoti - jie įtariami narkotikų platinimu.

„Per Velykas elgetaujančios čigonės buvo pastebėtos Stungių ir aplinkiniuose kaimuose. Mūsiškiai taip niekada nesielgdavo“, - kalbėjo Žagarės socialinio darbo organizatorė Irena Čerkauskienė.

Jai pritarė su socialinės rizikos šeimomis dirbanti Sonata Buzienė.

Dar labiau Žagarę sukrėtė masinis girtų romų šlitinėjimas gatvėmis - to anksčiau irgi niekada nebūdavo.

„Paskutinis kantrybės lašas išseko, kai čigonai okupavo šalia pagrindinio miesto skvero esantį turgelį ir ėmė triukšmingai švęsti gimimo dieną“, - pasakojo moterys.

Tarp šventėjų buvo nemažai nematytų veidų. Svetimieji elgėsi agresyvokai. Mieste vis dažniau pasirodo prabangių automobilių, atvažiavusių su Rygos, Panevėžio, Kaliningrado ir Klaipėdos numeriais. Juos vairuoja čigoniško gymio jauni vyrai.

Seniūnija surengė reidą po savųjų čigonų namus ir ėmė įkalbinėti juos raminti atėjūnus.

„Kai nusikaltimą padarys svetimas, dėmė kris jums - niekas nesigilins, ar čigonas yra atvykėlis. Jeigu patys nesugebėsite su jais susitarti, ieškosime jūsų barono ir prašysime, kad darytų tvarką“, - žadėjo S.Eidukienė.

Čigonai bandė juokauti, kad jokio barono jie neturį.

Žagarės seniūnė mano, kad nusikaltimus daro ne vien svetimieji, bet ir paaugę pačių Žagarės romų vaikai, sugrįžę iš užsienių užėjus krizei. Kai buvo bandyta apiplėšti „Snoro“ banką, vietiniai matė, jog romai kažkuriam iš čigonų surengė teismą ir auklėjo savomis priemonėmis.

Šiuo metu Žagarės darbo biržoje yra užregistruota 20 romų. Pernai į įvairius seniūnijos skyrius oficialiai kreipėsi 120 romų, šiemet - 84. Realiai Žagarėje jų yra keliomis dešimtimis daugiau. Nors seniūnė S.Eidukienė Žagarės romams siūlė jungtis į bendruomenę, šie atsisakė.

„Gandus dėl Vilniaus taboro romų apgyvendinimo Žagarėje galėjo sukelti panaši latvių praktika. Ventspilis išpirko saviesiems romams būstus Kandavos miestelyje. Labiau mane neramina, kad Žagarėje daugėja netipiškų nusikaltimų. Privalome būti itin budrūs, kad Žagarė neatsidurtų kelyje tarp Rygos ir kitų didžiųjų miestų ir netaptų narkotikų tranzito vieta. Anksčiau narkotikų Žagarės romai neplatino“.

„Nemanau, kad rengiamas planas Vilniaus taborą išskaidyti po mažesnius Lietuvos miestus. Patys pagalvokite: kuris čigonas sutiktų iš sostinės keltis į provinciją? Gali būti, kad žagariečiai susiduria su Rumunijos romais. Žagarė yra patogus pasienio prekybos punktas prekybai su Ryga.

Gali būti, kad tuo koridoriumi narkotikai irgi keliauja. Bet tai jau ne romų, o policijos problema - tegul tikrina, kas ką per Žagarę veža ir kuo prekiauja. Savaime suprantama, kad mažų miestelių romai, kurių nusikaltimai visada buvo menki, pajuto didžiųjų miestų įtaką. Ir toliau ji stiprės, nes užsienis atsivėrė ir romams“.