Parlamento vadovas teigia tokią išvadą darantis žvelgdamas į
įvykių chronologiją: liepos 3 dieną Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos metu
Vilniuje priimama rezoliucija dėl stalinizmo, hitlerizmo
nusikaltimų suvienodinimo.
Liepos 18-ąją Rusijos Dūma priima pareiškimą dėl
septyniasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių, kuriuo
reiškiamas pasipiktinimas dėl stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų
žmonijai suvienodinimo.
Liepos 23 dieną Rusijos Federacijos muitinė informuoja Lietuvos
Respublikos muitinę, kad Rusija imsis papildomų priemonių Lietuvos
vežėjų patikrai. Analogišką laišką nusiunčia ir „Linavai“.
Liepos 30 dieną į Lietuvą neįleidžiamas žinomas propagandistas
Modestas Kolerovas.
Rugpjūčio 4 dieną Lietuvos vežėjai pradeda strigti eilėse ties
Latvijos-Rusijos siena. „Po to sekė įvairūs kontaktai Vyriausybės
lygmeniu, skambučiai, laiškai ir rugpjūčio 13 dieną pasiekiamas
visiems labai gerai žinomas susitarimas. Susitarimo esmė, kad 29
įmonėms sankcijos lieka galioti, neva daugumai kitų jos
pašalinamos“, - sakė A.Valinskas trečiadienį interviu „Žinių
radijui“.
Seimo pirmininkas taip pat primena, jog Rusija oficialiai
pareiškė šiemet užfiksavusi 16 Muitinės konvencijos dėl
tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis pažeidimų. „Tai
yra „neuždarytos“ TIR knygelės, kad krovinys pravažiavo Europos
Sąjungos ir Rusijos sieną, kažkur nusėdo nesumokėjus muitų ir
akcizo. Pažvelgus iš teisinės pusės Rusijos Federacija turi
pagrindo būti teisi, buvo pažeidimų TIR konvencijos iš Lietuvos
vežėjų pusės, bet pažvelkime faktams į akis. Taikomos priemonės
buvo neadekvačios, pažeidimų skaičius nuo bendrų vežimų yra labai
mažas, tai yra 0,03 proc., o priemonės taikytos visiems Lietuvos
Respublikos vežėjams, o ne pažeidėjams“, - sakė A.Valinskas.
Seimo pirmininkas taip pat priminė neoficialius spėjimus, kad
tokiomis priemonės buvo siekiama Lietuvos vežėjus išstumti iš
Rusijos pervežimų rinkos. Tai esą būtų naudinga tiek Rusijos, tiek
Latvijos, Suomijos, Lenkijos vežėjams. A.Valinsko manymu, šis
tikslas po 3-4 savaičių taps realybe.
„29 įmonėms taikomas papildomas tikrinimas, netaikomas
likusioms maždaug 700. Tačiau toms 29 įmonėms tenka 70 proc. visų
pervežimų į Rusiją dalis. Išvadas galime daryti patys, kad
politiniu sprendimu Lietuvos vežėjai buvo išstumti iš Rusijos
pervežimų rinkos“, - sakė A.Valinskas.
Seimo pirmininko nuomone, tai buvo politinis sprendimas, kurį
įgyvendino muitinės rankos.
„Vežėjams jau dabar tai atsiliepia, ir mes tikrai jų politiškai
neapgynėme motyvuodami tuo, kad pirmiausia Lietuva turi išsivalyti
savo mundurą, nes buvo pažeidimų. Jeigu valstybė yra
administraciniais metodais atvirai šantažuojama ir neįleidžiami
visi vežėjai, o ne vienos ar kitos įmonės, kurios buvo žinomos
Rusijos muitinei, tai atsakymus ir išvadas galime pasidaryti
patys“, - sakė A.Valinskas.
Seimo pirmininko manymu, problemą reikėtų spręsti ministrų
lygmeniu. „Aš manau, kad turi vykti aukščiausio lygio ministrų
susitikimai. Reikia bandyti išaiškinti tą poziciją, kurią išsakė ir
prezidentė, kad tokie dalykai, be jokios abejonės, nėra naudingi
nei vienai, nei kitai pusei“, - sakė A.Valinskas.