Iki vienais svarbiausių šiemet laikomų rinkimų likus dienai,
tuo metu, kai tūkstančiai asilų siaurais kalnų takeliais į rinkimų
apylinkes gabena biuletenius, o žiniasklaidos dėmesys Afganistanui
auga geometrine progresija, Eltos kalbintas mokslininkas akcentavo,
jog Vakarams, kurie nors ir turi savo numylėtinių, svarbiausia yra
ne tai, kuris kandidatas taps prezidentu, o kad šie rinkimai vyktų
kiek įmanoma saugiau ir nusineštų kuo mažiau gyvybių.
„Jei įvyktų visiška nesėkmė - daugybė rinkimų apylinkių
neatsidarytų dėl smurto, žūtų daug žmonių, galbūt koks sėkmingas
pasikėsinimas į kandidatą, - gali būti, kad NATO reikėtų trauktis“,
- sakė E. Račius. Jo teigimu, kaistant padėčiai Afganistane, Vakarų
Europoje kyla ir diskusijų banga dėl dalyvavimo svarbiausia Aljanso
laikomoje misijoje.
Apie rinkimus, kandidatus ir padėtį Afganistane ELTA kalbėjosi
su E.Račiumi.
- Nors Afganistano prezidento rinkimuose dalyvauja daugiau nei
30 kandidatų, tačiau beveik neabejojama, kad bus perrinktas
dabartinis šalies vadovas Hamidas Karzai. Kodėl?
- Daugelis žmonių, kurie iškėlė savo kandidatūras, yra žinomi
geriausiu atveju savo regionuose, bet nežinomi nacionaliniu
lygmeniu. Tad tikėtis didesnės rinkėjų paramos ir palaikymo kituose
regionuose nei ten, kur jie gyvena, arba kur yra žinomi, nėra jokių
perspektyvų.
Kalbama apie 5-6 asmenis, kurie buvo žinomi Afganistane iki
2001 metų ar dar seniau kaip pasipriešinimo tarybinei okupacijai
veikėjai, arba netgi dešimtajame dešimtmetyje kaip žmonės, kurie
dalyvavo Vyriausybėje, arba kaip tik prieš ją kovojo. Šitie žmonės
galėtų tikėtis gal kelių procentų ir tik turbūt 3 ar 4 kandidatai
yra perspektyvesni, bet ir jie nebuvo tiek aktyvūs pastaraisiais
metais, kad žmonės juos įsimintų.
- O kalbant apie dabartinį šalies vadovą, ar H. Karzai yra
populiarus tarp afganistaniečių, ar skeptiškai vertinamas?
- Turbūt absoliučios daugumos afganistaniečių akimis jis
„susimovė“. Tiek afganistaniečių, tiek ir tarptautinių pajėgų
manymu, jis nesugebėjo suvienyti Afganistano, garantuoti saugumo,
kad valstybė galėtų stotis ant kojų.
Jis pats yra puštūnas, o dauguma puštūnų yra priešiškai
nusiteikę marionetinei Vyriausybei ir, aišku, okupacijai. Todėl H.
Karzajus pasiėmė viceprezidentais tokius žmones, kurie galbūt
galėtų sustiprinti jo pozicijas. H.Karzai tiesiogiai nebuvo
kaltintas korupcija ar kitokio tipo skandalais. Tiesa yra daug
kontroversiškų asmenų, kuriuos jis paskyrė gubernatoriais arba
gubernijų policijų viršininkais. Tuo labai nepatenkintos Europos
Sąjungos (ES) ir kitos valstybės. Bet to tiesioginiu skandalu
turbūt nebūtų galima pavadinti.
Kitas dalykas, kad jo brolis yra siejamas su narkotikų verslu
Kandaharo provincijoje.
- Ar tarp tų maždaug 30 kandidatų gali būti Talibano statytinių?
- Mano žiniomis, bent jau tarp aukštesnių - ne. Toje pačioje
Goro provincijoje, kur dabar yra Lietuvos kariai, yra daug
politikoje dabar dalyvaujančių žmonių, kurie ir anais laikais buvo
Talibano vietininkai, bet tiesiogiai jų negalima įvardinti Talibano
žmonėmis. Tokių „aukštesnių“ nėra vien dėl to, kad Talibanas visai
atsisakė dalyvauti rinkimuose. Jis kaip tik priešingai - skatina
boikotuoti rinkimus.
Tarp kandidatų yra žmonių, kurie dalyvavo veikloje prieš
tarybinę okupaciją, tai vadinamieji karo lauko vadai. Tokių yra
išties nemažai. Ir klausimas, kas yra blogiau, ar Talibanas, ar
šitie susikompromitavę asmenys, kurie turėtų ne būti kandidatai, o
patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
- Kiek tokių yra? Už ką jie turėtų būti baudžiami?
Apie penkis. Tuo metu, kai vyko kovos prieš tarybinį
marionetinį režimą ir vėliau, kai jie valdžią paėmė, po 1992-ųjų,
tie asmenys elgėsi kaip feodalai. Žmogaus teisių pažeidimų yra
apstu ir tarptautinės organizacijos tai yra fiksavusios.
- O už kurį kandidatą „serga“ Vakarų pasaulis?
- Yra du kandidatai, vienas, atrodo, nelabai gali pretenduoti.
Tai yra Asharafas Ghani. Jis yra paskutinio monarcho
giminaitis. Labai išsilavinęs, ilgai gyvenęs Vakaruose, žinoma,
puštūnas. Jis pradžioje buvo ir H.Karzai Vyriausybėje, bet jų
keliai išsiskyrė. Jis būtų kandidatas, kurį palaikytų
intelektualus, akademinis su Afganistano realybe ir istorija
susipažinęs Vakarų elitas.
Kitas kandidatas, ateinantis daugiau iš tradicijos, Abdullah Abdullah. Manoma, kad jis greičiausiai ir bus tas
varžovas, su kuriuo H.Karzai teks susidurti antrajame rinkimų ture.
Abdula yra tadžikas, aktyviai kovojęs prieš tarybinę okupaciją,
plačiai žinomas žmogus. Ir nors galbūt puštūnai jo nepalaikys, jis
pakankamai daug gali gauti balsų, kad galėtų susirungti su H.
Karzai antrajame ture. Ar jį palaiko Vakarai, sunku pasakyti.
Jis yra buvęs užsienio reikalų ministras, atrodo kultūringas,
malonus žmogus. Galbūt jis gali daryti įspūdį Vakarų lyderiams, bet
bendro sutarimo remti H.Karzai ar Abdullah nėra.
- Kaip atsitiko, kad tokioje konservatyvaus islamo šalyje
rinkimuose dalyvauja moterys?
- Afganistanas iki 1978 metų buvo ne toks ir konservatyvus,
ypač kalbant apie miestus. Buvo daug emancipuotų žmonių, moterų,
įvairių laisvių, teisių. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad
Jungtinės Valstijos, primesdamos rinkimų sistemą, reikalauja, kad
ketvirtis kandidatų rinkimuose būtų moterys. Klausimas, kas už tų
moterų stovi? Žinoma, kad vyrai, pinigai, įtaka, tikėkimės, kad ne
nusikalstamos struktūros.
- Apie rinkimų kampaniją. Kuo ji buvo išskirtinė? Kaip
prisistatė kandidatai?
- Palyginti su tuo, kaip vyko rinkimų kampanija prieš penkerius
metus, kai nebuvo normalios žiniasklaidos, tai dabar ji buvo daug
gyvesnė. H. Karzajus greičiausiai dėl saugumo mažai važinėjo po
šalį, tik siuntė savo atstovus, kurių keli buvo nužudyti. Šia
prasme kontaktų su rinkėjais nebuvo daug. Abdula šiek tiek daugiau
bendravo su rinkėjais, bet ribotose teritorijose, kur jis saugiau
jaučiasi.
Dar labai svarbu, kad rinkimų kampanija vyksta tuo metu, kai
nesiliauja susirėmimai. Pasaulio žiniasklaida nuolat praneša apie
susirėmimus net ir Goro provincijos pietiniuose Taivaros, Pasabando
rajonuose. Tiesa, juose nedalyvauja Lietuvos kariai, ten veikia
policija, bet faktas, kad net atrodytų ramioje, netalibaniškoje
provincijoje vyksta susirėmimai, rodo, kad organizuoti rinkimus,
įrenginėti rinkimų apylinkes, rinkti žmones yra pakankamai
sudėtinga.
- Kokio rinkėjų aktyvumo tikimasi?
- Manoma, kad aktyvumas neturėtų viršyti keturiasdešimt kelių
nuošimčių. Esu įsitikinęs, kad tikrai neviršys. Tose provincijose,
kur nevyksta karo veiksmai, galima tikėtis šiek tiek aktyvesnio
dalyvavimo. Bet pietinėse provincijose, akivaizdu, kad balsuos
nedaug rinkėjų, nes pakankamai sudėtinga jiems bus ateiti balsuoti.
Dalis rinkimų apylinkių greičiausiai net neatsidarys.
- O Talibanas greičiausiai siekia sužlugdyti šiuos rinkimus?
- Apskritai maištininkų siekis yra parodyti, kad okupacinės
pajėgos nesugeba tvarkytis, o marionetinė Vyriausybė negeba
kontroliuoti padėties, organizuoti rinkimų.
- O ko Vakarai tikisi iš šių rinkimų?
Išsaugoti nors ir labai suteptą veidą. Tiesiog negauti dar
vieno smūgio, kuris galėtų būti ir nokdaunas. O ar laimės Abdullah,
ar H.Karzai, niekam nesvarbu. Svarbiausia, kad kuo mažiau žmonių
žūtų ir kad padėtis neblogėtų. Vien liepą beveik 80 tarptautinių
pajėgų kariškių žuvo. Lietuvoje neprieštaraujama Lietuvos karių
buvimui Afganistane, bet tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek
Vokietijoje ar Prancūzijoje visuomenė reiškia nepasitenkinimą.
- Mums žinomiausia Goro provincija. Kokia situacija ten?
- Goro provinciją reikėtų matyti kaip susidedančią iš trijų
dalių. Iki šiol nesutariama, kokia etninė grupė ten dominuoja -
aimakai ar tadžikai. Pats Čagčaranas ir jo apylinkės yra bene
saugiausia vieta Lietuvos kariams. Dauguma žmonių ten yra
priešiškai nusiteikę Talibanui.
Antroji dalis - rajonas, vadinamas La`l va Sardžangalu. Ten
dominuoja hazarai, kurie etniškai skiriasi nuo dominuojančių
puštūnų ir tadžikų ir visą laiką buvo jų engiami, nes jie yra
šiitai. Ši provincijos dalis yra labiausiai prokoalicinė ir ji
turėtų balsuoti pakankamai aktyviai.
Trečioji dalis yra pietinės apskritys - Pasabandas ir Taivara.
Didžioji dalis provincijos puštūnų yra ten susitelkę, nors tai ir
nėra dominuojanti etninė grupė šiose apskrityse. Bet pietinės
apskritys ribojasi su puštūniškomis provincijomis, taigi spėju, kad
ten didelėje dalyje apylinkių gali ir neįvykti rinkimai.
Apibendrinant galime sakyti, kad Čagčarane ir jo apylinkėse yra
pakankamai saugu, La'l va Sardžangale dar saugiau, o tos dvi
pietinės apskritys - „off limit“.