Tačiau miškininkai tvirtina, kad nuniokotam kopagūbriui reikia nuolatinės priežiūros.
Per Smiltynės miške įsiplieskusį gaisrą iš viso išdegė 236 hektarai miško. Net 183 hektarai liepsnų nuniokoto miško buvo plynai iškirsta. Per pastaruosius dvejus metus buvusioje gaisravietėje pasodinta 52 hektarai naujo miško.
„Likusi iškirsto ploto dalis liks neželdinta, bet bus stebima, kaip miškas atsikuria natūraliai, be žmogaus įsikišimo. Dabar yra aktualiausia prižiūrėti želdinius. Pirmaisiais ir antraisiais metais bus atsodinami neprigiję medeliai. Mūsų sąlygomis tokių būna apie penktadalis“, – tvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotojas miškininkystei ir ūkiui Viktoras Kolokšanskis.
Pirmuosius ketverius metus atsodintus medžius reikia apsaugoti nuo strinų. Šiam tikslui sodinukai tepami repelentais, pavyzdžiui, smėlio ir aliejaus mišiniu, kad medžiai žvėrims taptų neskanūs. Sodinukai saugomi, kad jų nenustelbtų žolės, vėliau menkaverčiai krūmai. Praėjus 6-7 metams nuo miško atsodinimo, medžiai specialiomis tvoromis turi būti apsaugomi nuo briedžių.