Penktadienio muzikinę programą atidarė alternatyvi ketveriukė iš Leipcigo „Dante’s Dream“, sužavėjusi klausytojus savo kūrinių originalumu ir energija, bei tinkamai publiką įaudrino festivalyje svečių teisėmis koncertavę vakaro gigantai „Biplan“.
Šaunieji vilniečiai, kurių koncertą lydėjo įspūdinga vaizdo inscenizacija, šėlti privertė ne tik tą pačią dieną netoliese vykusio Europos lietuvių krepšinio turnyro nualintus tautiečius, susirinkusius net iš šešių Europos šalių, tačiau gera nuotaika sugebėjo užkrėsti ir Vokietijos žiūrovus. Po šio energingo pasirodymo, prie pat koncertų zonos įkurto palapinių miestelio link patraukė tik retas klausytojas – daugelis palapinių savo šeimininkų po pašėlusiai smagios, pilnos dainų ir juoko nakties sulaukė tik švintant.
Žiūrovams bepusryčiaujant, ramiais tonais bei švelniu vokalu 12 valandų trukusį muzikinį šeštadienio maratoną pradėjo Vokietijoje gyvenančių lietuvių Vyto Lemkės bei Martyno Lipšio grupė „PasaQa“. Lepinami šiltos pietų Vokietijos saulės, besigaivinantys šaltais gėrimais bei besistiprindami vietoje ant grotelių ruošiamais kepsniais ir dešrelėmis, dieną žiūrovai taip pat išgirdo bendrą Vokietijos lietuvio ir latvių grupę „Virge“ bei vokiečius „Bläuen SZööK“ ir „Blue Milk“.
„Įdomu išgirsti tokį ypatingą roko atmainų mišinį. Kadangi daugelis grupių atvyko ne tik iš skirtingų regionų, bet ir iš įvairių šalių, visos jos skamba skirtingai, tačiau jas vienija roko kalba“, - muziką komentavo iš Kelno atvykusi Mara Heilmann.
Įpusėjus šeštadienio programai, Rennhofo pilies parką užkariavo nepakartojamas Taurintos Rigertaitės balsas, lydimas įspūdingų gitaros improvizacijų. Mergina žiūrovus užbūrė originaliomis džiazo ir bliuzo aranžuotėmis bei su „loop machine“ gyvai net septyniais balsais atliekamomis lietuvių liaudies dainų interpretacijomis. Gimusios Vilniuje, gyvenusios Vokietijoje bei šiuo metu kuriančios ir koncertuojančios Paryžiuje Taurintos kūrybinis keliais puikiai atspindi tarptautinę Eurofestivalio idėją.
Netrukus į sceną įžengusi vokiškojo roko grupė iš Bonnos „Vielleicht Vegas bemat“ sugrąžino lyriškai Taurintos nuteiktus klausytojus į audringą festivalio realybę. Triukšminga nuotaika žiūrovus užkrėtė ir Lietuvoje gimusio, Vokietijoje gyvenančio Elino Venckaus grupė iš Miunsterio „Elinas“, šalia kitų dainų sugrojusi ir iš „MTV Baltic“ žinomą savo dainą „Better way“.
Šeštadienio vakaro programą apkarūnavo visų nekantriai laukti legendinės grupės „Fools Garden“ nariai Peteris Freundenthaleris ir Volkeris Hinkelis, pristatę projektą „Fools Garden - Closer!“. Akustiniu vokalo ir gitarų duetu atlikę senas ir naujesnes grupės dainas, muzikantai pavergė publiką savo nuoširdumu, paprastumu, gera nuotaika bei didelėmis simpatijomis Lietuvai.
„Tiems, kurie dar nebuvo Lietuvoje, primygtinai siūlome ten apsilankyti!“ - dar neprasidėjus pasirodymui vokišką publiką ragino vokalistas Peteris Freudenthaleris, pats su grupe „Fools Garden“ neretai koncertuojantis ar tiesiog besiilsintis Lietuvoje.
„Tai nepaprastai gražios gamtos ir svetingų žmonių kraštas“, - pasakojo dainininkas. Sužavėti šiltos ir audringai palaikančios publikos, šalia tokių žinomų hitų, kaip „Wild days“, „Pieces“ ir „Welcome sun“, bene geriausiai visiems žinomą savo hitą „Lemon tree“ atkakliai prašantiems žiūrovams vyrukai atliko net du kartus. „Šį vakarą Fools Garden atradau iš naujo. Maloniai nustebino ne tik atlikėjų skleidžiama didžiulė energija, bet ir jų nuoširdumas bei šmaikštumas“, - žavėjosi vienas renginio organizatorių Ignas Bruderis.
Tačiau baigiamasis festivalio koncertas daugeliui susirinkusiųjų dar nebuvo renginio kulminacija – susirinkusieji laukė festivalio rengėjų žadėtosios išskirtinės galimybės susipažinti ir artimiau pabendrauti su muzikantais. Šis pažadas buvo betarpiškai ištesėtas po žvaigždėtu vasaros dangumi prie užžiebto didžiulio laužo, kur „Fools Garden“, „Elinas“ bei kiti festivalio atlikėjai drauge su žiūrovais bendravo, juokavo bei iki aušros kartu dainavo „Pink Floyd“, „Beatles“ ir kitų grupių dainas.
Sekmadienio rytą ir popietę, susibičiuliauti spėję festivalio muzikantai jungtiniame „Chill-out jam session“ skirtingais sąstatais ir toliau lepino lankytojų ausis bei širdis, scenoje sujungdami ne tik įvairių pakraipų bei stilių muziką, bet ir nugriaudami sienas tarp šalių, kalbų ir kultūrų bei šia draugiškumo gaida baigdami muzikinę festivalio programą.
Pasak vokiečių laikraščio „Südhessen morgen“, muzikinėje plotmėje festivalis per vienerius metus taip pažangiai išsivystė, kad neabejotinai pelnė eurofestivalio titulą.