Į plenarinių ar komitetų posėdžių salę savo tiesioginių pareigų vykdyti – koja už kojos arba visai neateina, bet į savo pačių saujomis prisėtų laikinųjų tyrimo komisijų posėdžius – paknopstomis.
Kuo jau kuo, bet komisijų gausa nesiskundė net kelių pastarųjų kadencijų Seimas. Tad negi nuo garbingų pirmtakų atsiliks ir dabartiniai parlamentarai, taip pat trokštantys garsėti šlovingais žygiais?
Padėtį, kaip ir privalu darbščiai opozicijai, nusprendė gelbėti Darbo partija – į naująjį politinį sezoną ji paskelbė įvažiuosianti ant Seimo laikinosios tyrimo komisijos ratų.
Šios komisijos akiratyje turėtų atsidurti generalinis prokuroras A.Valantinas.
Jam „darbiečiai“ paskelbė ultimatumą: arba per savaitę pats atsistatydins, arba bus įsteigta komisija „prokuratūros darbo brokui ištirti“.
Darbo partijos veikėjams esą akis bado prokurorų nesugebėjimas ištirti V.Pociūno bylą, naujo prokuratūros pastato statybų peripetijos ir galimas A.Valantino sesers padarytų nusikaltimų dangstymas.
Nors apie Darbo partijos bylą ultimatume ir neužsimenama, niekam nekilo abejonių, kad kai kuriems šios partijos veikėjams labiau rūpi, ar pavyks išvengti kalėjimo gultų, o ne tai, kaip prokuratūra įsigijo baldų.
Vis dėlto įdomu, kas taip įkvėpė V.Uspaskicho bendražygius išpūsti krūtines? Gal aukščiausių šalies pareigūnų tostai per ką tik praūžusią Darbo partijos vedlio V.Uspaskicho jubiliejaus puotą?
O gal Darbo partijos veikėjai mėgstamiausią sporto šaką „ką nors ištirti“ prisiminė matydami, kaip prezidentės padedami valdantieji konservatoriai, nelaukdami naujo politinio sezono, taršo Valstybės saugumo departamentą?