Rudenį paskelbus aukštųjų mokyklų konkursą jungtinėms studijų programoms rengti, gauti 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų finansavimą galės visos šalies aukštosios mokyklos. Jos galės studentams pasiūlyti naują studijų kokybę.
„Universitetai ir aukštosios mokyklos, gavę ES struktūrinių fondų finansavimą, padidins savo tarptautinį konkurencingumą sparčiai besivystančioje Europos aukštojo mokslo erdvėje, - sako Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas. – Neabejoju, kad akademinė bendruomenė suinteresuota aukštu studijų lygiu ir universitetų studijų programų patrauklumu ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio studentams“.
Įgyvendindami jungtinių studijų programas, universitetai galės suvienodinti vertinimo sistemą, išversti į lietuvių kalbą atskiras užsienio šalių studijų programas, bendradarbiauti su pasaulio akademine bendruomene kur kas glaudžiau, nei tai darė iki šiol.
Jungtinių studijų programų kūrimui vien šiais metais numatyta 40 mln. litų parama. Iki 2013 metų aukštųjų mokyklų jungtinių studijų programoms bus skirta 70 mln. litų.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovo teigimu, šalies aukštasis mokslas taps patrauklesnis ir užsienio studentams, jeigu studijų programos bus išverstos į užsienio kalbas ar papildytos naujais iš užsienio aukštųjų mokyklų įsigytais studijų programų moduliais.
„Įgyvendinus šiuos projektus, įvairių šalių studentai galės studijuoti skirtingoje kultūrinėje ir akademinėje terpėje. Jie galės perimti visą geriausią net kelių šalių ir aukštųjų mokyklų patirtį, - aiškina A.Levickas. – Tikimės, kad išvertus tam tikras studijų programas į kitas kalbas, užsienio studentų srautai ženkliai padidės“.
A.Levicko teigimu, aukšto lygio jungtinės studijų programos bus rimtas žingsnis, skatinant studijų kokybę Lietuvoje.
Konkuruoti dėl ES struktūrinių fondų finansavimo jungtinių studijų programoms galės visos šalies aukštosios mokyklos.
„Nesiorientuojame į konkrečius universitetus, o ir jų skaičius nėra nustatytas. Manome, kad efektyviausią ES lėšų panaudojimą nulems konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, o ne taip vadinamas „planavimas iš viršaus“, - sako A.Levickas. – Teikdamos paraiškas, jos pačios nusistatys studijų ir mokslo prioritetus“.
Orientuojantis į studijų tarptautiškumą, nė viena konkreti užsienio valstybė ar universitetas išskirti nebus. Bus vertinama svarbiausių užsienio universitetų patirtis atskirose srityse, o aukštosios mokyklos galės pačios pasirinkti partnerius.
Įgyvendinant jungtinių studijų programas, bus ne tik skatinamas studentų mobilumas, užsienio šalių studijų programų adaptavimas ir vertimas, bet ir siekiama įtraukti tarptautines organizacijas bei užsienio kapitalo įmones.
„Siekiame studentams suteikti galimybių rinktis iš platesnio studijų programų spektro, taip pat padėti savo žinias panaudoti praktikos metu tarptautinėse kompanijose ar organizacijose“, - sako A.Levickas.
Įtraukiant tokias organizacijas ir įmones, bus siekiama praplėsti studijuojančiųjų galimybes įgauti patirties, sustiprinti pačių aukštųjų mokyklų teikiamų studijų ir praktinių užsiėmimų kokybę, kelti verslo ir mokslo bendradarbiavimo lygį.
Finansų ministerijos apmokėta informacija.