Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD), ši bažnyčia XIX
amžiaus pabaigoje visame pasaulyje išgarsėjo pasipriešinimu carinei
valdžiai ir vietinių gyventojų teisės į savo tikėjimą gynimu.
Pastaraisiais metais yranti stogo danga, sutrūkinėjęs tinkas ir
trupančios plytos ėmė kelti pavojų ir pačiai bažnyčiai, ir ją
lankantiems tikintiesiems. Todėl 2008 metais Šiaulių vyskupijos
kurijos užsakymu buvo parengta restauravimo dokumentacija ir atlikti
parengiamieji darbai.
Rugpjūčio 10 dieną pasirašyta sutartis dėl bažnyčios apsidės
šiaurinės ir pietinės zakristijų stogų bei šiaurinio bokšto
restauravimo darbų. Šiemet Kražių bažnyčios restauravimo darbams
skirta beveik 450 tūkst. litų: 390 tūkst. litų skyrė KPD, 50 tūkst.
litų - Kelmės rajono savivaldybės administracija.
Bus restauruojamos stogą laikančios medinės konstrukcijos,
keičiama stogo danga, įvedama kritulių vandens nuvedimo sistema,
restauruojami metaliniai kryžiai. Už skirtas lėšas taip pat numatyta
atlikti šiaurinio bažnyčios bokšto fasado restauravimo darbus -
restauruoti plytų mūrą, nutinkuoti bei nudažyti fasadus.
Bažnyčia pradėta statyti 1757 metais pagal Vilniaus universiteto
profesoriaus Tomo Žebrausko projektą. Naujos bažnyčios bei vienuolyno
statybą savomis lėšomis pradėjo vienuolės benediktinės. Pastatų
ansamblį sudarė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, vienuolyno pastatai
bei mūrinė tvora su vartais.
1804 ir 1820 metais vizitacijos aktuose pateikiamas toks bažnyčios
vaizdas: bažnyčia yra mūrinė, pailgo stačiakampio plano, stogas
dengtas gontais, fasado kampuose kyla du bokšteliai, viename iš jų -
trys varpai. Tarp bokštelių kyla aukštas frontonas, kurio viršų
užbaigia didelis geležinis kryžius.
XIX amžiaus pabaigoje caro valdžia nurodė bažnyčią su vienuolynu
uždaryti ir nugriauti. Vienuolynas buvo uždarytas, o vienuolės
iškeldintos į Kauną. Tačiau vietos žmonės, priešindamiesi caro
įsakymui, nuolat prie bažnyčios budėjo, neleisdami jos uždaryti.
1893 metais caro kazokų armija žiauriai išvaikė tikinčiuosius -
nemažai žmonių žuvo, buvo sužeisti arba įkalinti. Bažnyčia vis dėlto
buvo uždaryta, tačiau nenugriauta. Iki 1908 metų ji stovėjo uždaryta,
nenaudojama ir beveik neprižiūrima, todėl per tą laiką smarkiai
sunyko. 1908 metais bažnyčia grąžinta parapijiečiams, tačiau jos būklė
buvo itin bloga - pastatas nebeturėjo stogo, langų, durų, altoriai
buvo apgriauti, lipdiniai apirę.
1910 metais atliktas kapitalinis remontas. Bažnyčioje įrengti
langai bei durys, uždengtas naujas gontų stogas, bokštai ir 2
priestatai uždengti skarda, sudėtos medinės grindys.