Iki pat šių metų pabaigos visi geros valios piliečiai gali tarti „taip“ burlaivio gaivinimui, pervesdami aukas į „Meridiano“ paramos sąskaitą, rašo „Vakarų ekspresas“.
Pasak Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo direktoriaus Artūro Žičkaus, ne esmė, kiek pinigų skirsite savo pozicijai išreikšti.
Net simbolinė vieno lito dydžio suma parodys, kad be laivo neįsivaizduojate savo miesto. Juolab kad optimistinis įvykių scenarijus ir specialistų konsultacijos kužda, jog ateityje „Meridianas“ galėtų ne tik puošti senamiestį, bet ir dalyvauti regatose ir kituose renginiuose.
„Svarbiausia „Meridianui“ - išgyventi. Jeigu laivas atsidurtų po vandeniu, jis - skenduolis“, - liūdnai šyptelėjo A.Žičkus.
Prieš aštuonerius metus žygių išsaugoti burlaivį ėmęsis klaipėdietis teigė, kad dabartinė laivo būklė reikalauja neatidėliotinos jo povandeninės dalies apžiūros. Ir, žinoma, būtinojo remonto, užkertant vandeniui kelią į medinio laivo korpusą. Atlikti apžiūrą ir paremontuoti laivą viename iš bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ dokų numatoma jau šį rudenį.
Kitas siekis, anot A. Žičkaus, būtų restauruoti „Meridianą“, kad jis ne tik plūduriuotų ties Danės krantine, bet ir susigrąžintų savo tiesioginę paskirtį - kovoti su jūros bangomis. Žinoma, rasti finansavimą ir specialistų tokio masto darbams, pokalbininko pastebėjimu, būtų didžiulis pasiekimas. Bet viskas - mūsų rankose.
Regatos „The Tall Ships' Races Baltic-2009“ viešnagės Klaipėdoje dienomis A. Žičkus drauge su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriumi Jonu Geniu bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Laisvūnu Kavaliausku buvo susitikę su Suomijos senųjų laivų registro sekretoriumi Hannu Mattika.
Prieš 61-erius metus „Meridianas“ į pasaulį buvo paleistas Suomijos miesto Turku laivų statykloje. Tad lietuviai teiravosi svečio, ar jo kolegos galėtų prisidėti prie laivo išsaugojimo. H. Matika pažadėjo padėti gauti burlaivio brėžinius ir pasidalyti informacija apie technologijas, naudojamas buriniams laivams rekonstruoti - Lietuvoje tokių specialistų nėra.
Registro pastangomis „Meridiano“ apžiūros doke metu į Klaipėdą turi atvykti senųjų laivų ekspertai iš Suomijos. Jie įvertins burlaivio būklę ir galimybes jį rekonstruoti.
Dar vienas klausimas, kuris domino lietuvius - ar galima svarstyti galimybę, jog Suomija, kaip „Meridiano“ kilmės valstybė, prisidėtų prie jo išsaugojimo?
Diplomatiško suomio teigimu, tai būtų galima nagrinėti tik tuomet, kai bus atsakyta, kiek šis laivas reiškia Lietuvai.
Klaipėdos miestas nėra nusišalinęs nuo laivo problemų ir, kaip tikram nusipelniusiam senjorui, suteikia „Meridianui“ įvairių lengvatų. Pavyzdžiui, laivą valdančiam fondui nereikia mokėti rinkliavų už krantinių naudojimą.
Tuo metu mūsų valstybės mastu aiškios pozicijos „Meridiano“ atžvilgiu nėra pareikšta. Išskyrus tai, kad nuo sovietinių laikų burlaivis figūruoja kultūros vertybių registre.
Kalbama nebūtinai apie tiesioginę finansinę paramą. „Galbūt valstybė galėtų padėti jam, kaip vertybei, - atlikti būklės tyrimą, parengti rekonstrukcijos projektą“, - svarstė A. Žičkus. Jau dabar aišku, kad tokio masto projekto rengimas užtruktų ilgai, galbūt net ne vienerius metus.
Pašnekovo teigimu, kvietimas dalyvauti „Meridiano“ gelbėjimo akcijoje - savotiškas klaipėdiečių testas, kurio dėka laivas gali pradėti naują gyvenimą kaip regatų ir mokymų dalyvis, klaipėdiečių tuoktuvių vieta ir t. t.
O jeigu akcijos rezultatai savo menkumu parodytų, kad laivas miestui nerūpi? „Netikiu, kad taip būtų“, - nesuabejoja A.Žičkus.