Kai politikos statistė, I.Šimonytė pareiškė, jog Lietuva neturi imtis
atsakomųjų veiksmų po Rusijos pradėto karo prieš mūsų vežėjus, dar buvo
galima numoti ranka - penkta diena politikoje, kairiųjų nuo dešiniųjų
neįstengia atskirti, ko norėti iš tokios finansų ministrės, tegu laikinai ir
pavaduojančios patį premjerą.
Bet kai pati valstybės vadovė tais pačiais žodžiais prabilo televizijos
laidoje, tapo aišku: tai - ne atsitiktinumas. Lietuvos valdžią, kaip
ir 1940-ųjų vasarą, santykiuose su Rusija apėmusi nuolanki bejėgystė.
Kaip antausis - ne tik negalintiems po kelias paras nusiprausti,
žmoniškai pavalgyti ar net vandens gauti mūsų vairuotojams, bet ir
Lietuvai - nuskambėjo D.Grybauskaitės televizijos laidoje pasakyti
žodžiai, kad „nusižengimų padarė ir lietuviai vežėjai“.
Ar girdėjote ką nors panašaus sakant D.Medvedevą? A.Merkel? N.Sarkozy?
Lenkijos, Albanijos vadovus ar bent Lichtenšteino kunigaikštį?
Ne. Valstybių vadovai prieš savo piliečius nekalba. Tad kai prezidentė
ima kartoti niekuo nepagrįstas Rusijos muitininkų replikas apie lietuvius,
įspūdis toks, kad pagrindinis jos darbas - Rusijos muitinės spaudos
atstovės, o Lietuvos prezidentės postas - tik antraeilės pareigos.
Kaip neprisiminti gėdingiausios mūsų istorijoje vidaus reikalų ministro
K.Skučo ir saugumo šefo A.Povilaičio išdavimo SSRS bylos.
Prezidentas A.Smetona puikiai žinojo, kad abu jie nekalti dėl Naujosios
Vilnios landynes pamėgusio Raudonosios armijos kareivio Butajevo dingimo,
bet kadangi jų „kaltumo“ reikėjo Kremliui, abu valstybininkai buvo
parduoti budeliams. Tikintis, kad Maskva tiki ašaromis, todėl tokį „draugišką“
gestą įvertins. Ar ne dėl to paties dabar buvo parduoti vežėjai?
Jeigu kuris nors mūsų vežėjas yra pažeidėjas, kodėl tuomet Rusija jo
nenubaudė, o pasienio giljotiną pritaikė visiems be išimties lietuviams vežėjams?
Prezidentei į galvą neatėjo toks „protingas“ klausimas? D.Grybauskaitė
nežino, jog kolektyvinė atsakomybė buvo tokia nusikalstama teisinė praktika, kurią
net ištisoms tautoms taikė J.Stalinas?
Viena iš dviejų - arba D.Grybauskaitei vežėjų verslas neatrodo svarbus,
arba ji paprasčiausiai pjauna grybą. Kadangi prezidentė yra sakiusi, jog jai patarėjų
nereikia, geriausiu atveju tai, anot R.Lopatos, - tik intelektinė tuštuma. O blogiausiu?
Lietuva savo vežėjus paliko akis į akį su Rusijos galybe. Gal, kaip
sakė prezidentė, tranzito blokados į Kaliningradą ir nereikėjo griebtis.
Bet ar kas trukdė užsiminti apie galimą geležinkelio ar kokį kitą
remontą, žinoma, visiškai su vežėjais nesusijusį?
A.Kubiliaus Vyriausybė laiku nesiėmė net tokiais atvejais įprastų
diplomatinių priemonių.
Tik po to, kai „Lietuvos rytas“ išsišaipė iš Užsienio reikalų ministerijos neveiklumo - ministras net nesugebėjo (o gal nedrįso) iškviesti Rusijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl Maskvos veiksmų, V.Čchikvadzė pagaliau buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją.
Tačiau tuo metu jau baigėsi savaitė, kai Lietuvos vežėjai Rusijos pasienyje buvo
pastatyti į atskirą beveik nejudančią eilę! O juk V.Čchikvadzė turėjo būtų iškviestas ant
V.Ušacko kilimo dar tuomet, kai Rusijos valdžios interneto svetainėse pasirodė
informacija, jog Lietuvos vežėjai bus diksriminuojami!
Tai, kad Lietuvos vežėjų „kaltė“ yra tokia pat, kaip K.Skučo ir
A.Povilaičio 1940 metais, paaiškėjo trečiadienį, kai Rusija ėmė trukdyti
jiems patekti ir į Kazachstaną (iki tol teigta, kad specialiai tikrinami
tik kroviniai, skirti vien Rusijos rinkai), o ketvirtadienį pranešta ir apie
keturių mūsų pieno įmonių produkcijos įvežimo stabdymą.
Koks buvo Rusijos muitinės operacijos, vykdytos su aukščiausios Kremliaus
valdžios žinia, tikslas? Ir koks kapituliantų Lietuvos valdžioje bandymo susitarti
su Rusija gražiuoju rezultatas?
Nors Rusija jau ėmė praleisti mūsų vilkikus (tiesa, tai gali būti tik žaidimas, nes vakar eilė vėl ėmė ilgėti), šios operacijos smūgis mirtinas - „Cargo.lt“, kurioje pateikiami užsakymai krovinių gabenimui, mirga nuo pageidavimų, kad krovinį į Rusiją gabentų vilkikas su nelietuviškais numeriais.
Į Rusiją ir iš jos krovinius gabena 700 mūsų bendrovių. „Kaltomis“
rusai paskelbė 29 įmones. Būtent tas, kurios gabeno didžiąją dalį visų krovinių. Neatsitiktinai.
Kremliaus tikslas pašalinti didžiausius rinkos žaidėjus lietuvius pasiektas.
Kiek naujų alkanų burnų prisidės dėl Lietuvos valdžios kapituliantiškumo? Kiek
pajamų dar neteks ir taip susitraukęs valstybės biudžetas?
Transportas sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto
(BVP). Vežėjų indėlis į tuos 10 proc. - milžiniškas. Už tokį gabalą
BVP bet kuri vyriausybė gerklę kam nori perkąstų. Tik ne Lietuvos valdžia.
Finansų ir užsienio reikalų ministrai pasirodė kaip visiški
kapituliantai, o prezidentė dėl aukos problemų apkaltino ne užpuoliką, o
pačią auką. Bet juk dar turime premjerą, kuris kažkada taip
pompastiškai pristatė „Rusijos sulaikymo strategiją“.
Premjeras ramiai atostogavo. Nuo vežėjų problemų slėpėsi valdiškoje energetikų
viloje, o prispirtas ką nors pasakyti, bandė slėptis už Europos
Komisijos nugaros: „Jei vežėjų krizė gilės, turėtų įsikišti ES“.
EK garbei reikia pasakyti, kad jai mūsų vairuotojų vargai Rusijos
pasienyje šįkart rūpėjo labiau, nei Lietuvos valdžiai. Tai kam mums
tokia valdžia? Kad muses nuo D.Medvedevo ir V.Putino portretų vaikytų?
Rusijos smūgis buvo tiksliai nutaikytas, o toks jis galėjo būti tik
todėl, kad Kremlius turėjo informacijos, jog Lietuvos valdžia šįkart
nesiims jokių demaršų, kad padėtų diskriminuojamiems savo vežėjams.
Lubistai įteigė Rusijos sulaikymo „strategams“, kad dabar jau būtina nuolaidžiauti
Maskvai? Kad ir kaip būtų, Lietuvos valdžia kas keleri metai apsikrečia
nuolankumo virusu, kai sergantysis staiga pamiršta, jog Kremliaus
vyrukai netiki nei ašaromis, nei geros kaimynystės dvasia, o reaguoja
tik į skausmingą dziudo veiksmą. Arba spyrį į minkštesnę vietą.
Maskvos virusui, sunaikinus vadinamuosius „valstybininkus“, kurie praeityje
užsiimdavo Rusijos stabdymu, kitų antikūnių net neieškota? Bet nors savo
žmonių nelaikyti šunimis gal galima išmokti?
Nei prezidentė, nei premjeras, nei susisiekimo ministras nesurado laiko net
aplankyti Rusijos niekinamų vairuotojų, kaip tai padarė prieš keletą metų kilus panašiai krizei prezidentas V.Adamkus. Kam čia rūpintis, juk patys kalti, kaip ciniškai tėškė prezidentė?
Galime palyginti: Taivano prezidentas Ma Yingas Jeonas atsiprašė tautos
už per lėtą valstybės reakciją po taifūno „Morakot“ atakos. Lietuvos
valdžia niekada neatsiprašo. Kaip ir banditų autoritetai, mūsų valdžia
- visada teisi.
Todėl ir nestebina, kad valdžia ir banditų autoritetai prie to paties
stalo susėda. Seimo pirmininkas dalyvauja „daktarų“ „strielkose“, broliaujasi su H.Daktarui artimu R.Michalskiu partijos sąskrydžiuose.
Nestebina ir tai, kad sopulingoji tautinės dorovės sergėtoja Tėvynės
sąjunga dėl to tyli kaip raudona Baltijos puta užlieta. Mat pati su jos
valdoma prezidentės ranka kapoja galvas VSD, kuris išaiškino ne tik
savanorio J.Abromavičiaus žudikus sprogdintojus, bet ir jų tiesioginį ryšį su
Tėvynės sąjunga. To konservatoriai niekada saugumui neatleis.
Kam gali rūpėti kažkokie vargani vairuotojai, kai petrusevičių ir
michalskių patriotiškai kriminaliniai užpakaliai čirška?