Pernai įregistruoti 2 806 ekologinės gamybos ūkiai, kurie užima 127 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, be to, veikia 31 perdirbimo įmonė. Prieš įstojant į Europos Sąjungą šalies vidutinis ekologinio ūkio plotas buvo 27 hektarai. Per pastarąjį laikotarpį jis išaugo iki 45,4 hektaro, rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narė Elena Grajauskienė teigia, kad jei ir toliau taip sparčiai plėsis ekologinės augalininkystės plotai, nepavyks išsaugoti biologinės augalų įvairovės, žemdirbiškosios kultūros, senolių tradicijų ir etnokultūros.
E.Grajauskienė verčiasi ekologine žemdirbyste jau kelis dešimtmečius, todėl, kaip ir kasmet, aplankiusi daugelį šalies augalininkystės ūkių pastebėjo, kad jie ne tik skurdūs augalų įvairove, bet ir pasėlių struktūra neatitinka ekologinių ūkių pagrindinio saugaus maisto užtikrinimo principo.
„Sekame europiečių pėdomis: apskaičiuojame, ką lengviau užauginti ir gauti už tai patrauklias išmokas“, - teigia ūkininkė.
Europos šalyse augalininkystės plotai užima apie 7,5 proc. žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje didžiausius augalininkystės plotus užima javai, o tai intensyvaus ūkio požymis. Nors jaučiamas didelis ekologiškų produktų (vaisių, daržovių, ypač bulvių) poreikis, jų užauginama itin mažai.
Pagrindinis ekologinio ūkininkavimo principas - nedidelių šeimos ūkių išsaugojimas. Vakarų šalyse vidutinis ekologinio ūkio plotas yra 30 ha, o didesni ūkiai koordinuojami specialistų. Tiesa, Šveicarijoje ekologinio ūkio šeimininkas privalo pats paruošti biopreparatus, prižiūrėti galvijus ir auginamų pasėlių plotus.
Pasak Lietuvos žemdirbystės instituto profesoriaus selekcininko Antano Svirskio, pastaruoju metu žemės ūkio parodos, rinkodaros kampanijos ir mokslininkai daugiausia dėmesio skiria žemės ūkio intensyvinimui, chemizavimui ir mechanizavimui ypač brangia technika bei cheminiais preparatais.
„Šiųmetė „Agrovizija“ - puikus chemijos milžinų pavyzdys, kai akivaizdžiai demonstruojama, kaip intensyviai tręšiant ir daug kartų purškiant galima iš hektaro gauti 7-8 tonas javų, ypač iš užsienietiškų grūdų veislių. Akcentuojama ir tai, kad 3-4 tonos derliaus atiteks firmoms už suteiktas jų paslaugas, pesticidus ir trąšas“, - sakė A.Svirskis.
Mokslininkas teigia, kad senosios augalų veislės daugelyje šalių merdi, o naujos pamažu virsta hibridais. Nors Lietuvoje augalų veislių selekcija vykdoma jau nuo 1922 metų, deja, šalyje įprastinė veislių sėklininkystė beveik sužlugdyta, o ekologinė sėklininkystė dar net nepradėta, todėl mūsų žemdirbiai yra priversti pirkti brangias, mažai vertingas Danijos, Vokietijos ar kitų šalių sėklas.
Pasak A.Svirsio, tinkamų augalų veislių stoka mūsų šalyje stabdo ekologinės žemdirbystės plėtrą.
„Galime pasididžiuoti, kad vis dėlto turime keliasdešimt mūsų šalies selekcininkų sukurtų veislių, kurios netgi yra įtrauktos į Europos Sąjungos veislių sąrašą. Veislė, ypač ekologinėje žemdirbystėje, vaidina labai didelį vaidmenį“, - sako A.Svirskis.
Selekcininkas tvirtina, kad klimatinės šalies sąlygos itin palankios ekologinio ūkininkavimo dirvai, jos našumui. Dvidešimt metų ekologinį ūkį puoselėjanti E.Grajauskienė priduria, kad sėkmingo ekologinio vystymosi garantas - sukaupta šalies ūkininkų patirtis, tradicijų tąsa.
„Mūsų žemės yra jau patikrintos, žinome, kaip ir ką sodinti geriausia, kaip, pavyzdžiui, norėdami užtikrinti derliaus produktyvumą sodiname ir ankštinių augalų“, - sakė E.Grajauskienė.