Kaimo turizmas – Šventosios upės senvagėje

Valdas Baltakys tiki, kad jam pasiseks: kaimo turizmo verslą jis kuria savo senelių sodyboje. Ji yra ypatingoje vietoje – Šventosios upės senvagėje. Be to, V.Baltakys turėtų gauti nemažą ES paramą.

Kaimo turizmo veikla remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.

Paraiškos pagal šią priemonę, kai prašomos paramos suma projektams yra didesnė negu 150 tūkst. litų, renkamos nuo rugpjūčio 3 d.

Pirmą kartą paraiškos paramai pagal 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ buvo renkamos pernai vasarą. Tada V.Baltakys ir pateikė paraišką.

Šiandien su Nacionaline mokėjimo agentūra jis jau pasirašė paramos sutartį.

Jei projektas bus sėkmingai įgyvendintas, V.Baltakys turėtų gauti didžiausią pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ skiriamą 690 560 litų paramą.

Laiko ir saulės nujuodinti namo sienojai ir naujo medžio priebutis. „Prašom į vidų“, – atkėlė raižinių vartelius šeimininkė.

Viduje – kaip ir išorėje: laku kvepiančios grindys ir dvarų laikų komoda. Sniego baltumo langai, kuriems nereikia užuolaidų.

Už langų – eglynas kaip mūras. Atrodė, kad jis tuoj įbris į trobesį, galėjai justi jo aitrų spyglių kvapą.

„Barščių valgysite?“ – subarškėjo puodais Daiva. Ji – būsima kaimo turizmo sodybos šeimininkė: negali būti nevaišinga.

Vidury trobesio – balta duonkepė. „Mes jos tyčia neišgriovėme“, – veidu prie jos prisiglaudė Valdas.

Šią savo tikros senelės amžinatilsį Veronikos Gindrėnienės sodybą ir 25 ha miško aplink ją V.Baltakys atpirko iš kitų paveldėtojų – savo tetų ir kitų giminių. „Nenorėjau, kad mano močiutės gimtinė atitektų svetimiems. O pirkėjų buvo daug – čia labai gera vieta“, – su pasididžiavimu ištarė V.Baltakys.

V.Gindrėnienės sodyba yra pora kilometrų už Andrioniškio (Anykščių r.) miestelio. Pirmaliūnio kaime ji išlikusi viena. Netoli kelio, bet apsupta miškų – tarsi Dievo užantyje.

V.Baltakiui ši sodyba – jo šeimos skaudžios istorijos liudytoja. Joje tebėra ant beržo tošies rašyti jo senelio laiškai.

Valdo senelis Pranas Gindrėnas buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Laikytas lenkų nelaisvėje. „Grįžęs pasakojo – nelaisvėje iš bado suvalgęs diržą“, – prisiminė Valdas.

Pokariu P.Gindrėnas buvo ištremtas į Sibirą, ten ir liko – niekas nežino net kur jo kapas.

Valdo senelė Veronika pokarį ištvėrė viena.

„Antai ten buvo partizanų bunkeris“, – parodė Valdas.

Veronika partizanams virdavo valgį ir su juo dukteris – Zosytę (Valdo mama Zofija Baltakienė) ir Vandutę (Vanda Pilkienė) peržegnojusi išleisdavo į mišką. „Pasakojo ji: verda avį (atkreipkite dėmesį – visą avį) ir garsiai meldžiasi, kad tik neužeitų stribai“, – giliai į prisiminimus nugrimzdo mūsų herojus.

Jam mieli šie prisiminimai. Jie parvedė jį iš miesto, iš Kėdainių, kur jis turėjo verslą, jo žmona Daiva – darbą.

Iš kiemo dar nebuvo išėjusi žolė. Bet aplinkui jau siūravo miškas.

Valdas galvojo, kuo šioje miško erčioje galėtų užsiimti. 55 metų vyrui verslas nebuvo nauja: kažkada pradėjęs jį, kaip ir dauguma Kėdainiuose, nuo agurkų, pastaruoju metu suko šimtatūkstantinę apyvartą prekyboje.

Už 200 metrų teka Šventoji. „Tokia vieta labiausiai tiktų kaimo turizmui“, – tarė sau Valdas.

Juo labiau kad šiai veiklos sričiai buvo siūloma ir ES parama.

Ilgai negalvojęs V.Baltakys parengė verslo planą. „Susidarė dvi storos knygos“, – Valdas sakė, kad projektams teko nemažai ir pinigo pakloti.

Tačiau, pasak jo, be verslo plano jis ir pats nemokėtų dirbti. „Juk reikia apskaičiuoti, kad viskas, ką darai, ką investuoji, atsipirktų“, – dalijosi patirtimi.

Pagal projektą turėtų atsirasti dar viena senovinė troba su visais šiuolaikiškais patogumais, pirtis ant tvenkinio kranto, klėtis, didžiulis klojimas, kuriame bus galima kelti ir didesnius pobūvius.

Ir trobesys, ir klėtis, ir klojimas bus statomi iš natūralių medžiagų. „Tik medis ir akmuo: negi į tokią vietą veši kokius blokelius“, – šeimininkas stengsis ir toliau išlaikyti sodybos savitumą.

V.Baltakio kaimo turizmo projekto vertė – per 1,3 mln. litų.

Skiriamos paramos suma sudarys tik pusę projekto vertės.

Tad pusę projektui reikiamų pinigų reikia arba turėti savų, arba skolintis iš banko.

Tada, kai V.Baltakys rengė verslo planą, banko palūkanos buvo vienokios, dabar, kai tenka skolintis, kitokios.

„Savižudybė skolintis už 18 procentų metinių palūkanų“, – piktinosi verslininkas.

V.Baltakys tikisi išsiversti savomis lėšomis. „Galbūt parduosime kokį žemės sklypą, galbūt kai kuriuos darbus atliksime patys, pigiau“, – planavo jis.

Nemažai darbų jis jau yra padaręs. „Štai jau iškasėme tvenkinius“, – rodė V.Baltakys.

Iškasti du (vienas 40, kitas – 25 arų ploto ir maždaug trijų metrų gylio) tvenkinius kainavo 80 tūkst. litų. O kur dar žemių lyginimo ir kiti aplinkotvarkos darbai? „150 tūkstančių į tvenkinius jau sudėjome“, – suskaičiavo Valdas.

Tačiau ne apie pinigus jis nori kalbėti.

„Kai pradėjome kasti, iš pradžių pasirodė ąžuolai. Juodi. Vadinasi, kažkada čia buvo ąžuolai“, – pasakojo Valdas..

Dar giliau pasirodė kriauklės. „O jau kriauklių pasipylė!“ – Valdas sakė jų buvus labai daug. Ne balų – srovėje gyvenančių geldučių kriauklių būta. Tik neaišku, kokio jos amžiaus: kriaukles palietus jos subyrėdavo it kalkės. „Reikės pasikviesti geologus, kad nustatytų jų amžių“, – ketino V.Baltakys.

„Tai buvo upės kriauklės. Čia – buvusi upė, jos senvagė“, – jau neabejojo jis.

V.Baltakiui tikrai pasiseks: kaimo turizmo verslą jis kuria savo garbingo atminimo senelio P.Gindrėno ir senelės V.Gindrėnienės sodyboje, kuri yra ypatingoje vietoje – sėkmę nešančios Šventosios upės tėkmės vietoje.

* * *

* Didesnė nei 150 tūkst. litų parama teikiama pagal tvarką, nurodytą naujose priemonės įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d.

* Vienas reikalavimų – pareiškėjas privalo būti kompetentingas kaimo turizmo ar turistinės stovyklos paslaugų teikimo srityje.

* Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha.

* Atstumas nuo naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos iki magistralinių kelių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys, Saločiai-Kalvarija turi būti ne mažesnis nei 0,5 km.

* Jei projekte numatyti statybos ar infrastruktūros įrengimo darbai, techninio projekto aiškinamajame rašte turi būti parašyta, koks atstumas yra nuo pirmiau nurodytų kelių iki naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos.

* Parama projektui neteikiama, jeigu jo įgyvendinimo vieta – savivaldybės centras arba žemėje, priklausančioje sodo bendrijai.

* * *

* Pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ skiriama iki 690 560 litų paramos, pagal veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietoves)“ – iki 207 168 litų.

* Pareiškėjas paramos gali kreiptis ir pagal abi priemonės veiklos sritis. Tada maksimali paramos suma bendram projektui negali viršyti 690 560 litų, iš jų paramos suma turistinei stovyklai įkurti ir (arba) jai plėsti negali viršyti 207 168 litų.

* Finansuojama skirtingai: iki 40-75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

* Finansuojamų išlaidų procentinis dydis priklauso nuo veiklos srities ir tam tikrų sąlygų.

* Pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo veiklos skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ gali būti finansuojama net iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei išlaidos tiesiogiai susijusios su sertifikuotų tradicinių amatų plėtra kaimo turizmo sodyboje.

* Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2007-2013 metų laikotarpiui pagal investicines priemones negali viršyti 1 381 120 litų.

* Pagal veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietoves)“ didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2007-2013 metų laikotarpiui negali viršyti 414 336 litų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.