Važinėdami po Kauno rajoną įsitikinome, kad dabar nedėkingas metas aiškintis kokius nors konfliktus: vieni žemės dokumentai jau rajone, kiti tebepakuojami seniūnijose. O jeigu kreipsimės į rajono žemėtvarkos skyrių – būkime kantrūs, nes ir čia darbuotojų gretos gerokai praretintos, o išklausius piliečių bėdų specialistams ne taip paprasta susigaudyti, kuriame maiše kokios pažymos ieškoti...
Vadovaujantis LR darbo kodeksu ir atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininkės Onos Balžekienės 2009 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. V-338 „Dėl kai kurių Kauno apskrities viršininko administracijos pareigybių panaikinimo”, į tai, kad sumažinus lėšas, skirtas Žemės reformos ir Žemės ūkio institucijų išlaikymo programoms vykdyti, mažėja darbų apimtys, seniūnijose dirbantys specialistai gavo įspėjimus, kad bus naikinama jų pareigybė ir juos ketinama atleisti iš darbo.
Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnįjį specialistą Alšėnų seniūnijoje Antaną Lelį radome pakuojantį bylas. Žemėtvarkos darbe žmogus dirbo nuo pat žemės reformos pradžios, kaip ir kiti jo kolegos, iš darbo jis atleidžiamas pagal tą pačią priežastį - nutraukus finansavimą žemės reformos darbams.
„Vertiname tai, ką esame sukaupę, todėl dabar, žinant, kad nebe visa turima medžiaga bus reikalinga, apima negeras jausmas. Dokumentus pakuojame, yra nurodyta tvarka, kaip tai daryti, o paskui tuos maišus vešime į rajono žemėtvarkos skyrių”, - sakė A. Lelys.
Aštuoniolikos metų darbo stažas tame darbe – didelis privalumas. Žemėtvarkos specialistas per tiek laiko susipažino su daugeliu dalykų seniūnijoje rengiamų žemėtvarkos projektų teritorijose, žino problemas, pažįsta kiekvieną žmogų, ypač tuos, kurie ne kartą su savo rūpesčiais lankėsi seniūnijoje.
Viena skaudžiausių problemų, pasak A. Lelio, aplinkui Noreikiškes – mokslo ir mokymo reikmėms skirta žemė. Paveldėtojai nori ją atsiimti, o LŽŪU vadovaujasi Vyriausybės nutarimu dėl jiems suteiktos privilegijos.
Apie piliečių skundus atsiimti jiems priklausančią žemę šalia LŽŪU rašyta ne kartą, žemės savininkai norėjo įrodyti, kad nėra rimto pagrindimo - kiek tos žemės mokslo ir mokymo reikmėms iš tikrųjų reikia, tačiau savo tiesos jie niekam neįrodė. Vyriausybės nutarimas dėl mokslo ir mokymo reikmėms suteiktų žemių buvo nepajudinamas.
Patyrusį žemėtvarkos specialistą A. Lelį neramina dabartinė situacija žemės tvarkymo srityje. Nėra aišku, kaip toliau vyks žemės tvarkymo darbai, kur apsistos žemėtvarkos projektus rengiantys projektų autoriai jų kabinetus uždarius, kas konsultuos piliečius seniūnijose. Dėl kiekvienos smulkmenėlės piliečiams iš atokesnių seniūnijų teks važiuoti į rajoną, jiems kainuos ir pinigų, ir laiko.
Kauno apskrities viršininkės įsakymu patvirtinta tvarka dėl seniūnijose sudarytų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius dokumentų bylų perdavimo rajonų žemėtvarkos skyriams. Šio įsakymo vykdymą apskrities rajonuose kontroliuoti pavesta apskrities žemės tvarkymo departamento direktoriui Vytui Daubarui.
Apsilankę Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo kabinete matėme krūvas maišų, kuriuose supakuoti iš seniūnijų atvežti dokumentai.
„Iš 46 skyriaus darbuotojų numatyta palikti tik 25. Šių, likusiųjų specialistų darbų krūvis ir atsakomybė keleriopai padidės, jie privalės dirbti ir už save, ir už išėjusius kolegas”, - sakė Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liucija Balnytė.
Dokumentų, atvežtų iš seniūnijų, krūva kasdien didėja, mat rajone yra 25 seniūnijos, o iš kiekvienos jų bus atboginta po 5-6 maišus dokumentų, tad susikaups nemažas kalnas.
Nors žemės reformos darbai sustabdyti, Kauno rajone jų likę nemažai. Be asmeninio ūkio žemės tvarkymo ir projektavimo darbų, skyrius yra gavęs 1516 išvadų į 1976 ha plotą. L. Balnytė atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno rajono žemėtvarkos skyrius yra gavęs 83 išvadas į 147 ha plotą lygiaverčiams žemės sklypams gauti, tačiau jose piliečiai nenurodė konkrečių kadastro vietovių.
Kol šnektelėjome su skyriaus vedėjo pavaduotoja, už durų jau nekantriai šurmuliavo interesantai. Dvi moteriškės tiesiog iš koridoriaus rėkavo apie keliuką tarp jų sklypo su kaimynu, pagyvenęs vyriškis bambėjo apie pranykusius riboženklius.
Akivaizdu, kad šiuo metu kaip niekada daug pretenzijų ir nepelnytų priekaištų tenka išgirsti žemėtvarkos specialistams, nes yra sukurtas blogas įvaizdis apie šios profesijos žmones. Piliečiai ateina nusiteikę prieš juos, o išeina dauguma jų išsiaiškinę rūpimus klausimus. Ir tik stebėtis galima L. Balnytės gebėjimu ramiai ir dalykiškai bendrauti su įpykusiais piliečiais, kuriems nė motais gilintis, kad dėl susidariusios įtampos kalti ne žemėtvarkos specialistai, o politikai, kurie dar nesusitvėrus taip vadinamam Valstybės žemės fondui reformą sumanė perkraustyti į maišus.
Matant tai dingojosi mintis, kad, Dieve duok, jog kokia nors svarbi pažyma ar kitas dokumentas per kraustymąsi neprapultų. Tada ir vėl bėdų turės ne tik piliečiai, bet bus keikiami ir žemėtvarkininkai. O dabartinę sumaištį sukėlę politikai eilinį kartą liks nuošalyje.