EK pirmininko pareiškime pabrėžiama, kad praėjus dviems
dešimtmečiams Baltijos šalys gali remtis Europos Sąjungos solidarumu.
„Šiandien noriu pagerbti tuos, kurie prieš 20 metų susikibo
rankomis taikiai reikšdami savo valią ir solidarumą. Per tą laiką
Estija, Latvija ir Lietuva sugrįžo į Europą ir praturtino ją savo
kultūra, istorija ir ekonominiu potencialu. Tapusios svarbia Europos
šeimos dalimi, jos dabar gali remtis Europos Sąjungos solidarumu. Mūsų
atmintyse Baltijos kelias liks už laisvę ir demokratiją kovojančio
žmogaus dvasios stiprybės įrodymu“, - sakoma EK pirmininko pareiškime.
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį mini Baltijos kelio akciją,
kuri įvyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint stalininės Sovietų
Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo-Ribentroppo
pakto ir jo slaptųjų protokolų, kuriais neteisėtai pasidalyta Europa,
50-ąsias metines.
Akcijos metu už rankų susikibę trijų Baltijos šalių piliečiai
sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo
apie 2 mln. žmonių.
Po dvejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos, Latvijos
ir Estijos valstybes.
UNESCO vadovas: „Baltijos kelias - viso pasaulio atminties dalis“
Baltijos kelio 20-mečio minėjimo proga UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsuura atsiuntė sveikinimą Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimo dalyviams, sekmadienį susitinkantiems Vilniuje vykstančiuose Baltijos kelio minėjimo renginiuose.
1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusią Baltijos kelio akciją žymintys dokumentai šių metų liepos 30 dieną įtraukti į tarptautinį UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) registrą „Pasaulio atmintis“.
„Man labai malonu pasveikinti Baltijos kelio 20-mečio minėjimo dalyvius. Galbūt daugelis iš Jūsų kartu su daugiau nei milijonu žmonių 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibote už rankų į 600 km ilgio gyvąją grandinę, nusidriekusią nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Ši Baltijos kelio žmonių grandinė buvo trijų Baltijos tautų solidarumo siekiant nepriklausomybės ir reikalaujant žmogaus ir pilietinių teisių ženklas“, - pažymima UNESCO generalinio direktoriaus laiške Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimo dalyviams.
Pasak UNESCO vadovo, Baltijos valstybių gyventojų ryžtas surengti taikią demonstraciją, skirtą 50-osioms 1939 m. Vokietijos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo pakto ir jo slaptų protokolų metinėms paminėti, buvo užfiksuotas visose trijose šalyse ir tai visapusiškai nušviečia šį renginį, kuris yra neatskiriama ne tik šio regiono, bet ir viso pasaulio kolektyvinės atminties dalis.
„Tarp skirtingose laikmenose užfiksuotų dokumentų yra popierinių dokumentų, filmų ir nuotraukų bei garso ir vaizdo įrašų. Jie liudija svarbią Baltijos valstybių įtaką laisvės judėjimams Tarybų Sąjungoje. Svarbus gyvosios žmonių grandinės demonstravimo rezultatas buvo tas, kad 1989 m. gruodį Tarybų Sąjunga paskelbė slaptuosius protokolus negaliojančiais, taip patvirtindama, kokią įtaką mažosios valstybės gali daryti įvykiams pasaulyje.
Jausmai, kuriuos sukėlė Baltijos kelias, paskatino išeivių iš Baltijos valstybių bendruomenes pasaulyje burtis į solidarumo sueigas ir galiausiai Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę“, - rašo K.Matsuura.
UNESCO generalinis sekretorius įvertino pastangas, kurių ėmėsi trijų Baltijos šalių bibliotekos, archyvai ir muziejai, siekdami užtikrinti panašių istorinių įvykių palikimą būsimoms kartoms ir kad tokie įvykiai išliktų žmonijos sąmonėje. „Jie mums primena praeities nelaimes ir verčia mus nuolat būti budrius, kad išsaugotume savo laisvę“, - rašoma UNESCO generalinio sekretoriaus laiške.
Estijos parlamento pirmininkė Ene Ergma ir Latvijos parlamento pirmininkas Gundaras Daudzė kartu su Lietuvos Seimo pirmininku Arūnu Valinsku sekmadienį dalyvauja Lietuvos Seime vykstančiuose Baltijos kelio 20-mečio minėjimo renginiuose. Vilniuje šia proga taip pat vieši Estijos ir Latvijos vyriausybių vadovai.