Žiūrėkite reportažą.
Kreipdamasi į kongreso dalyvius ir svečius, prezidentė pabrėžė,
kad dar prieš penkerius metus vykęs Antrasis pasaulio litvakų
kongresas irgi buvo surengtas ypatingu Lietuvai laiku - Baltijos
kelio minėjimo dieną. „Jau trečią kartą pasirenkate Lietuvą,
buvusią savo Tėvynę, žemę, kurią mylite ir kuriai norite skirti
dalelę savo širdies ir savo darbų“, - kalbėjo D.Grybauskaitė,
pažymėjusi, kad Lietuva yra ir bus namai visiems atvykstantiems
pasaulio litvakams.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva per paskutinius dvidešimt metų
mėgina ištaisyti istorines klaidas ir grąžinti skolas. Pirmą kartą
per dvidešimt metų Vyriausybė priėmė sprendimą ir šį rudenį teiks
Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
„Labai džiaugiuosi, kad istorinė neteisybė, kuri įvyko ne
šiandieninėje Lietuvoje, yra taisoma ir jūs sulauksite teisingumo“,
- teigė prezidentė.
Trečiąjį pasaulio litvakų kongresą surengusi Lietuvos žydų
bendruomenė, šįmet pažyminti savo veiklos 20-metį, siekia palaikyti
ir plėtoti po pasaulį pasklidusių litvakų tarpusavio ryšius,
propaguoti Vilniaus miesto, kaip vieno iš pagrindinės Europos žydų
kultūros centrų, vardą.
Žydai neatmeta vilties, kad
Vyriausybės grąžinama nacių atimto turto vertės dalis padidės, ir
akcentuoja, jog kompensacijos holokaustą išgyvenusiems asmenims
turi būti pradėtos mokėti kiek įmanoma greičiau, nepaisant
ekonominės padėties.
Seimą pasiekusiame įstatymo projekte numatyta, kad už
prieškario metais turėtą turtą žydams bus kompensuota 128 mln.
litų. Į šią sumą bus įskaičiuota ir dviejų pastatų Vilniuje vertė.
Skaičiuojama, jog tai sudarys maždaug 30 proc. atimto turto vertės.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas
Gurevičius teigė, jog mūsų šalies žydams nėra suprantami
Vyriausybės skaičiavimai ir dėl to sako kol kas nuo kompensacijos
sumos komentavimų susilaikantis. Tuo tarpu vienas pasaulio žydų
bendruomenės autoritetų Pasaulio žydų kongreso generalinis
sekretorius Michaelas Schneideris yra įsitikinęs,
kad šie skaičiai dar nėra galutiniai.
„Mes manome, kad ta (grąžinamo turto vertės - ELTA) dalis gali
ūgtelti“, - žurnalistams sakė M.Schneideris per Pasaulio litvakų
kongreso atidarymo ceremoniją pirmadienį. Jis nebuvo linkęs kalbėti
apie tai, kiek galėtų padidėti grąžinama suma, esą tokius reikalus
yra geriau spręsti už uždarų durų.
„Kai kurios diskusijos yra sėkmingesnės, kai jos vyksta už
uždarų durų, visuomenėje nekuriant atitinkamo klimato“, - sakė M.Šneideris.
Aukštas Pasaulio žydų kongreso narys pasidžiaugė, jog
restitucijos reikalai iš viso mūsų šalyje pasistūmėjo iš mirties
taško. Pasak jo, šis procesas turi įsibėgėti, kad žydai Lietuvoje
galėtų gyventi oriai ir visavertiškai.
M.Schneideris taip pat akcentavo, jog būtina kuo greičiau
pradėti mokėti kompensacijas holokaustą išgyvenusiems asmenims.
Šią poziciją akcentavo ir Izraelio diasporos reikalų ministras Julijus Edelsteinas. „Jaunesnieji tarp
išgyvenusiųjų holokaustą yra 78 metų amžiaus. Jie negali laukti. Aš
manau, kad, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, turėtų būti
priimti atitinkami žingsniai. Žinoma, tokie fondai neišspręstų viso
restitucijos klausimo, bet tai parodytų, kad jau yra pozityvių
ženklų“, - sakė J.Edelsteinas.
S.Gurevičius pažymėjo, jog Lietuvos žydų bendruomenė labai
džiaugiasi, kad ši Vyriausybė ėmėsi ryžtingų žingsnių grąžinant
priklausiusią nuosavybę žydų bendruomenei.
„Katalikų bažnyčiai, kitoms religinėms grupėms jau yra
grąžinta, o žydų bendruomenei nebuvo grąžinta. Kitos Vyriausybės
vilkino, ši Vyriausybė pradėjo šį procesą. Mes suprantame, kad
gyvename ekonominio sunkmečio sąlygomis, dėl to ypač vertiname tokį
žingsnį. Patį procesą mes palaikome, tik su ne visomis detalėmis
sutinkame“, - sakė Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis
direktorius.
Pasak jo, Lietuvos žydai nelabai supranta grąžinamos sumos
dydžio, kokia logika remiantis jis buvo paskaičiuotas.
„Mes prašome, kad holokaustą išgyvenusiems asmenims būtų
grąžinama kompensacija kuo anksčiau. Čia žydų bendruomenė palaukti
negali, nes holokaustą išgyvenę žmonės kiekvieną dieną, kiekvieną
savaitę išeina iš šio pasaulio.
Restitucijos procesas reikalingas
ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Išmokėję
kompensaciją, grąžinę tam tikrus pastatus mes į Lietuvą galėsime
pritraukti žymiai daugiau nei išleisime“, - sakė S.Gurevičius.
Kongreso dienomis Vilniuje vyksta konferencijos, parodos,
koncertai, pirmasis Baltijos šalyse klezmerių muzikos festivalis.
Užsienio reikalų ministerijoje pirmadienį atidaroma nuotraukų
paroda „Tylos gausmas“, skirta Lietuvos žydų kultūros paveldui.
Ekspozicijos nuotraukose pristatomi daugiau kaip penkis šimtmečius
turinčios Lietuvos žydų istorijos atspindžiai - sinagogų, mokyklų
(ješivų), kapinių ir kitų su žydų gyvenimu susijusių vietovių
vaizdai.
Iki rugsėjo 11 dienos ministerijoje veiksiančios parodos
autoriai - fotografas Raimondas Paknys, dailininkas Izaokas
Zibucas, Vilniaus universiteto jidiš kalbos, kultūros ir
literatūros profesorius Dovidas Katzas.