„Lietuvos ryto“ interviu su buvusiu Seimo ir Europos Parlamento nariu, aktyviu Rolando Pakso apkaltos dalyviu A.Sakalu.
- Kaip vertinate Seimo pirmininko elgesį?
- Toks elgesys, švelniai tariant, visiškai nepanašus į rimto politiko elgesį. Ką jau kalbėti apie tokio rango asmeniui privalomą laikyseną ir politinę kultūrą. Jos tiesiog nėra.
Tačiau aš jokių iliuzijų dėl šio asmens neturėjau jau nuo tada, kai jis pretendavo į Seimo pirmininko postą. Tapęs Seimo nariu, A.Valinskas turėjo suvokti, kad to jau jam gana. Kaip žmogus, turintis kriminalinę praeitį, gali pretenduoti į vieną aukščiausių postų valstybėje?
Bet to, kad jis yra teistas už melagingus pranešimus policijai apie padėtus sprogmenis, o po to dar tyčiojosi iš teisėsaugos, jo koalicijos partneriai ir pirmiausia premjeras iš viso nelaikė jokia problema. Kad toks asmuo užėmė šį postą – pirmiausia A.Valinsko partnerių „nuopelnas“ ir atsakomybė. Dabar jie skina šio poelgio vaisius.
- A.Kubilius savo poziciją aiškina kaip A.Brazauskas: „Reikalingi tik aiškūs teisėsaugos įrodymai“. Kaip vertinate tokį elgesį?
- Konservatorių vadas, būdamas opozicijoje, pirmas kalbėdavo apie moralinę atsakomybę, kuri politikui galioja dar labiau nei teisinė atsakomybė.
Tai, kad jis, patekęs į valdžią, ima atvirai ginti net ir akivaizdžiai politinei moralei nusižengusius asmenis vien dėl to, jog jie „savi“, rodo jo dviveidiškumą ir politinį oportunizmą.
Manau, kad nuo šiol jam geriau nebekalbėti apie „moralią politiką“, kurią neva įkūnija ir skleidžia tiktai jo partija. Morali politika ir A.Kubilius – nieko bendra neturintys dalykai.
- Gal konservatorių lyderiai tyčia delsia, kad A.Valinskas giliau įklimptų ir konservatoriams būtų lengviau užimti šį postą?
- Žinoma, kad viena tokio premjero trypčiojimo priežasčių yra politinio nestabilumo ir rizikos baimė. Jis bijo ir dėl savo posto.
Kita vertus, konservatoriams toks Seimo vadovas – labai paranki figūra.
Nors aš manau, jog A.Kubilius puikiai supranta, kad A.Valinsko nepavyks išlaikyti. Jo dienos suskaičiuotos. Tačiau klausimas, kiek truks ši istorija. Kol kas atrodo, kad gali tęstis ilgai, – vyks atstatydinimo kankynė Seime.
Bet kuriuo atveju jau dabar yra padaryta sunkiai atitaisoma žala ir valdžios, ir visos valstybės prestižui.
- Ar visiems lygiai griežtos visos šalies viršininkės vaidmenį D.Grybauskaitė šioje situacijoje suvaidino gerai?
- Manau, kad blogai. Tai, ką ji pasakė paskiausiai, turėjo sakyti iš karto, o ne tylėti, pavyzdžiui, kaip premjeras.
Akivaizdu, kad ji greičiausiai iš pradžių skaičiavo, kaip tai gali atsiliepti koalicijai, saugojo ją nuo bet kokios rizikos, o galutinį griežtą pareiškimą turbūt padarė po kokių nors konsultacijų ir galutinai įsitikinusi, kad A.Valinskui išsigelbėti nėra galimybių.
- Vadovavote specialiajai Seimo komisijai, padėjusiai pamatus tuomečio prezidento R.Pakso apkaltai. Ar Lietuvos politikų kultūros lygis ir politinės etikos suvokimas kyla ar krinta?
- Manau, kad krinta, ir sparčiai. Artūras Paulauskas tik viso Seimo pastangomis buvo išverstas iš posto, nes laikėsi jo dėl to, ką dar galima pavadinti smulkmena, – Seimo pareigūnai savo tarnybiniais automobiliais vežiojo savo šunis.
O dabar matome, kad politikai laikosi kėdžių, net jei visiems akis bado kur kas rimtesni dalykai. Ką gi, maistas prie valdžios lovio toks skanus, kad numojama į viską – visuomenę, valstybės prestižą.
Juolab kad saviškiai, esantys valdžioje, uoliai gina į bėdą patekusius saviškius. Tad tenka konstatuoti, kad Lietuvos politinė kultūra, Seimo ir visos politinės sistemos prestižas yra smukęs ir artimiausiu metu nekils iš to dugno, kuriame yra atsidūręs.