Tai BNS pranešė teisingumo viceministras Gytis Andrulionis.
Naujoji strategija pakeistų anksčiau priimtąją, kuri turėjo
galioti iki 2033 metų.
Kaip teigė G.Andrulionis, naujasis dokumentas apima 2009-2018
metus. Jeigu jam būtų pritarta, naujoji strategija leistų optimizuoti
įstaigų tinklą, pagerintų nuteistųjų, sulaikytųjų laikymo sąlygas,
leistų pastatyti tardymo izoliatorius arčiau gyvenamųjų vietų,
policijos įstaigų, prokuratūrų, o konvojavimo išlaidas per metus
sumažintų 20 mln. litų.
Iš viso naujai strategijai įgyvendinti reikėtų apie 600 mln. litų.
Pagal projektą, Lietuvoje būtų pastatyti 4 nauji tardymo
izoliatoriai kartu su pataisos namais: Vilniuje, Klaipėdoje,
Šiauliuose ir Panevėžyje. Šių įstaigų statyba ir įrengimas kainuotų
apie 320 mln. litų.
Norint tas lėšas kompensuoti bus rengiamasi parduoti senąsias
įkalinimo įstaigas ir joms priklausančius sklypus.
„Strategija apima visą įstaigų tinklą ir keletą įstaigų planuojama
parduoti, kai bus pastatyti nauji, ir tokiu būdu padengti dalį
statybos išlaidų. Už parduotus pastatus su sklypais, preliminariais
duomenimis, tikimasi gauti iki 300 mln. litų. Tokiu būdu būtų padengta
dalis naujų įstaigų statybų išlaidų“, - teigė teisingumo
viceministras.
Naujoje strategijoje numatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatorius
ir Vilniaus 1-ieji pataisos namai, kuriame kalinami pareigūnai, bus
perkelti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, nes esą ten yra didžiulis
sklypas su galimybe statyti papildomų pastatų. Lukiškių kalėjimas
turėtų būti perkeltas į Pravieniškes.
Visas Lukiškių kompleksas Vilniaus centre, pasak G.Andrulionio, ir
Vilniaus 1-ieji pataisos namai būtų parduoti. Taip pat ketinama
parduoti Marijampolės pataisos namus, Panevėžio pataisos namus ir
Šiaulių tardymo izoliatorių.
Siekiant taupyti valstybės išlaidas, taip pat ketinama leisti
privatiems subjektams statyti, prižiūrėti įkalinimo įstaigas.
„Šitas aspektas yra viena pagrindinių strategijos keitimo
priežasčių. Šiandien, kaip suprantate, iš valstybės biudžeto gauti 600
mln. yra praktiškai nerealu (...) Keičiant strategiją svarstoma
galimybė pritraukti privačių subjektų“, - teigė viceministras.
Anot jo, sutartis su verslininkais galėtų būti sudaromos
koncesijos pagrindu, arba, kaip nurodė pašnekovas,
valdžios ir privataus sektoriaus partneryste.
Viceministro teigimu, jei būtų sudaromos sutartys partnerystės
būdu, privatūs subjektai galėtų pastatyti kalėjimą, prižiūrėti
nuteistuosius, teikti jiems paslaugas, saugoti teritoriją. Jiems už
tai mokėtų valstybė. Anot pašnekovo, tokios partnerystės sutartys yra
sudaromos tik didelės vertės, ilgalaikiams projektams.
Vis dėlto, G.Andrulionio teigimu, kad tai būtų įgyvendinta, dar
būtina parengti galimybių studiją.
Šiuo metu Kalėjimų departamentas strategiją baigia derinti su TM.
Artimiausiu metu ji bus perduota suinteresuotoms šalims, Finansų
ministerijai. Per kelias savaites ją ketinama pateikti Vyriausybei.