Susitarimą, kuriame pritarta Vyriausybės nustatytoms kapinių ir
apsaugos zonų riboms, Kultūros ministerijoje pasirašė Europos žydų
kapinių išsaugojimo komiteto, Lietuvos žydų bendruomenės ir Kultūros
paveldo departamento atstovai.
„Pritarta kapinių teritorijos ir apsaugos zonų riboms, sutarta
toliau bendradarbiauti dėl įamžinimo ir susitarta dėl paveldosaugos
sąlygų", - žurnalistams trečiadienį sakė Kultūros paveldo departamento
direktorė Diana Varnaitė.
Susitarime nenumatyta griauti ar rekonstruoti Sporto rūmų, kurie
pastatyti ant buvusių kapinių, ir Karaliaus Mindaugo apartamentų,
kurių statyba dar prieš ketverius metus buvo sukėlusi didelį
tarptautinį atgarsį. Tačiau šiose teritorijose veikla bus ribojama.
„Tai galutinis patvirtinimas, kad viskas tvarkoje. Galima sakyti,
kad nuo šios dienos dedamas taškas Šnipiškių kapinių istorijoje (...).
Sulaukėme konstruktyvaus požiūrio iš žydų organizacijų. Niekas
nereikalauja ko nors griauti ar kažkaip kitaip elgtis su
egzistuojančiais pastatais", - trečiadienį sakė Vyriausybės kancleris
sakė Deividas Matulionis.
Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pirmininkas Rabbi
Schlesingeris (Rabis Šlesingeris) susitarimą pavadino „labai svarbiu
įvykiu", kuris padės plėtoti draugiškus santykius tarp lietuvių ir
žydų tautų.
„Šiandien įvyko labai svarbus įvykis pasirašant šitą susitarimą
dėl Šnipiškių žydų kapinių. Tai Šnipiškių žydų kapinių pripažinimas,
kad ši vieta bus sutvarkyta taip, kad būtų matyti, kad tai - kapinės.
Šitas didelis įvykis pasiektas Dievo pagalba, ir kaip toks jis bus
matomas visame pasaulyje", - žurnalistams sakė R.Schlesingeris.
Diskusijos dėl žydų kapinių ribų į viešumą iškilo dar 2005 metų
vasarą, kai Vilniuje apsilankę Jungtinių Valstijų žydų bendruomenės
atstovai pareikalavo, kad sostinės savivaldybė sustabdytų šalia
Karaliaus Mindaugo tilto vykstančias gyvenamojo namo statybas, nes,
anot žydų, šioje vietoje kadaise buvo žydų kapinės.
Pernai Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų rūmai priėmė
rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vyriausybę dėl jos „nesugebėjimo
apsaugoti istorinių žydų kapinių Vilniuje".
Anot D.Varnaitės, žydų atstovai neprašė statyti didžiulių
memorialų ar paminklų, todėl svarstoma, kad pradžiai užtektų tiesiog
tvarkingų želdinių. Kapinėms įamžinti artimiausiu metu ketinama
skelbti konkursą.
„Niekas nereikalavo didžiulių memorialų, tiesiog, kad būtų
želdiniai, kad nebūtų agresyviai niokojamos tos kapinės, bent užsėta
žolė", - sakė D.Varnaitė.
D.Matulionis trečiadienį pripažino, kad derybas Lietuva vykdė su
konstruktyvaus požiūrio besilaikiusia žydų organizacija, nes su
„kraštutiniais ultraortodoksais" sprendimą pasiekti būtų praktiškai
neįmanoma
„Turime pripažinti, kad negalime ir neturime turbūt šnekėtis su
kraštutiniais ultraortodoksais, nes mes tada jokio sprendimo
nepasieksime. Kalbame su tais, kurie konstruktyviai šneka. Jie turi
įtaką ir jų žodis yra svarbus", - sakė D.Matulionis.
Pasiektą susitarimą trečiadienį pasveikino ir pastatus stačiusios
bendrovės „Karaliaus Mindaugo apartamentai" direktorius Kazimieras
Musteikis.
„Turint galvoje, kiek šį reikalą buvo sukomplikavusi Gedimino
Kirkilo vyriausybė, šiandieninės žinios apie dabartinės Vyriausybės
susitarimą su žydų organizacijomis yra sveikintina naujiena. Lietuvos
vardas nebebus juodinamas be jokio pagrindo, ir tai svarbiausia", -
pranešime spaudai cituojamas K.Musteikis.
Vis dėlto jis sakė tikįs, kad nustačius tikslias kapinių ribas
„galutinai bus įsitikinta, kad apartamentai pastatyti buvusioje
Rusijos caro fortifikacijos vietoje". Anot bendrovės pranešimo,
„Karaliaus Mindaugo apartamentų" antrasis korpusas pastatytas ir
atiduotas naudoti pernai vasarą.
Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos
XVIII amžiuje, o sovietmečiu buvo išardytos.