Nelaimė įvyko grįžtant
„Pagrindinė šiuo metu tiriama nelaimės versija - galimas lėktuvo variklio gedimas. Apie galimą piloto sveikatos sutrikimą kalbėti kol kas anksti, reikės palaukti ekspertų išvadų. Peržiūrėjus aviacijos medicinos skyriuje saugomus dokumentus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, diagnozuotas ligas neradome“, - lrytas.lt sakė tragedijos aplinkybes tiriančios Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.
Sudužusio lėktuvo variklis šiuo metu atiduotas tirti ekspertams. Jie turės nustatyti, kokia jo būklė buvo skrydžio metu. Nelaimės aplinkybėms tirti sudaryta komisija. Pasak CAA vadovo, jos užduotis nustatyti lėktuvo skrydžio trajektoriją prieš katastrofą.
Tragedijos liudininkais tapę keli vietos gyventojai sakė matę, kaip lėktuvas artėjo prie Aleksoto aerodromo, tačiau virš laukų staiga ėmė daryti posūkį, pakrypo ant šono ir rėžėsi žemėn. Aviacijos ekspertai jau perklausė radijo pokalbių įrašus, tačiau juose neaptikta net menkiausios užuominos apie gedimą. Lėktuvas, kuriuo skrido L.Sakalauskas, apibūdinamas kaip ypač patikimas.
„L.Sakalauskas radijo ryšiu informavo skrydžių vadovą, kad „ateina leistis“, iš paskos jam skrido kitas lėktuvas - „Cesna“. Jo pilotas matė tik pačią kritimo pabaigą“, - sakė K.Auryla.
Iki tūpimo buvo likusios kelio akimirkos
Ultralengvasis lėktuvas, kurį paskutinę savo gyvenimo dieną pilotavo L.Sakalauskas, priklauso Kaune veikiančiai bendrovei „Vilkas Avia“, kurioje dirbo lakūnas.
„Šiam lėktuvui iki tūpimo tako buvo likusios 5 sekundės. Variklis leidžiantis yra vienas iš mažiausiai reikalingų dalykų. Lėktuvas galėjo nusklęsti ir su išjungtu varikliu. Toks pilotas, kaip Leonas, aukščiausios klasės profesionalas, galėjo aerodromą pasiekti ir su vienu sparnu“, - sakė bendrovės „Vilkas Avia“ direktorius Kęstutis Staniulis.
L.Sakalausko kolegos lrytas.lt žurnalistui užsiminė, kad pedantiškumu ir darbštumu garsėjęs pilotas prieš žūtį daug ir įtemptai dirbo, netgi skundėsi pablogėjusia sveikata.
Į lemtingąjį skrydį vakar pavakare L.Sakalauskas kilo su keleiviu - Lietuvos Žemės ūkio universiteto miškotvarkos katedros docentu, geoinformacinių sistemų (GIS) specialistu Gintautu Mozgeriu. Skrydžio metu buvo atliekamas mokslinis darbas, specialia aparatūra fotografuojami miškų masyvai, tiriamas jų spalvinis spektras.
Baigdamas skrydį pilotas lėktuvą pasuko link savo namų - Žemės ūkio universiteto miestelio. Apsukęs ratą jis artėjo prie Aleksoto aerodromo, tačiau jame nusileisti nebuvo lemta.
Piloto kvalifikacija abejonių nekelia
Žuvusį pilotą pažinoję aviatoriai jį apibūdino kaip ypač aukštos kvalifikacijos lakūną, genialų mechaniką.
„Su L.Sakalausku mes niekada neturėjome jokių problemų. Nuo 1993 metų jis turėjo piloto licenziją, akrobatinių skrydžių instruktoriaus reitingą, iš viso buvo praskraidęs beveik 1 tūkst. 200 valandų“, - sakė CAA vadovas K.Auryla.
„L.Sakalauskas buvo vienas iš nedaugelio tokio aukšto lygio inžinierių visoje Europoje. Aš savimi niekada taip nepasitikėjau ir nepasitikiu, kaip pasitikėjau Leonu“, - sakė žuvusio piloto kolega K.Staniulis.
Keleiviui pavyko išgyventi
Tik laimingo atsitiktinumo dėka aviakatastrofą išgyvenęs lėktuvo keleivis, LŽŪU docentas Gintautas Mozgeris gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose. Mokslininkui diagnozuoti
atviri kojos, šonkaulių lūžiai, bendras kūno sumušimas, pasak medikų, pavojus gyvybei negresia.
Šiandien 41-ąjį gimtadienį švenčiantis G.Mozgeris iš intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus perkeltas į chirurgijos skyrių.
Žuvusio lakūno L.Sakalausko palaikai saugomi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertiniame skyriuje. Kada bus laidojamas pilotas, jį pažinoję aviatoriai atsakyti dar negalėjo - artimieji laukia iš užsienio grįžtančios velionio dukros.