Ketvirtadienio vakarą akciją rengiantys visuomenininkai teigia
reikalausiantys koreguoti architekto Kęstučio Mikšio parengtą Kauno
pilies pietrytinio bokšto ir sienų fragmentų atkūrimo projektą taip,
kad pagal jį būtų atkurta kuo autentiškesnė XIV-XVII amžių pilis,
pranešė draugija „Pilis“.
Šiuo metu jų netenkina tai, kad ketinama rekonstruoti statinį jai
esą istoriškai nebūdingomis medžiagomis - metalu, stiklu bei
klinkerinėmis plytomis, kurios būtų išdėstytos juostomis su oro
tarpais ir sudarytų ažūrinę sieną. Taip pat piktinamasi, kad projekte
nenumatyta atkurti šaudymo angų.
Anot pranešimo, pagal K.Mikšio projektą vyktų ne pilies atkūrimas,
o „modernistinė rekonstrukcija“.
Rugpjūčio viduryje projektui besipriešinanti draugija įteikė Kauno
miesto merui Andriui Kupčinskui per 1400 parašų, kuriais taip pat
priešinamasi esamam projektui.
Draugija, besipriešindama projektui, remiasi ir savo sukurtos
apklausos interneto svetainėje www.apklausa.lt rezultatais. Pagal
tyrimą iš mažiau nei 500 jame dalyvavusiųjų 84 proc. (apie 400
respondentų) pasisakė nepritariantys K.Mikšio projektui.
Tuo metu draugijos oponentai sako, kad projektą derino
specialistai, kurių kompetencija esanti neabejotina, o visiškai
atkurti buvusio pilies vaizdo neįmanoma, nes nėra išlikusių jokių
patikimų istorinių šaltinių, liudijančių, kaip pilis kadaise atrodė.
Kauno pilies atstatymo darbams gautas finansavimas iš Europos
ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo. Už 2 mln.
litų ketinama atkurti geriausiai išsilaikiusį Kauno pilies pietrytinį
bokštą, pilį juosiančių sienų fragmentus, nutiesti inžinerinius
tinklus. Kauno miesto savivaldybės finansavimo lėšos - 330 tūkst.
litų.
Savivaldybės atstovai tvirtina, kad dabartinis Kauno pilies
atstatymo projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno
teritoriniu padaliniu. Projektui pritaria ir Kultūros ministerija.
Tačiau atstatymo darbai, turėję prasidėti liepą, vis atidėliojami dėl
draugijos „Pilis“ pasipriešinimo.