Šokio mokytoja A.Autere: „Tai, kad baleto privalu mokytis ankstyvoje vaikystėje, yra mitas“ (nuotraukos)

Ginta Gaivenytė
„Visi gali šokti baletą“, - užtikrintai taria Annemari Autere. Aš pakrutinu savo nelankstų kūną ir abejodama pasikrapštau galvą. Ką tik mėginau atsigulusi judinti koją taip, kaip liepė mokytoja - net ir tai man nelabai pavyko. Kai įsivaizduoju save bekeliančią koją prie ausų, nevalingai imu kikenti - tokia neįtikima atrodo ši fantazija.
Mokyti kūno logikos A.Autere atvyko į šokio projektą „Vilniaus šokio spaustuvė".
Daugiau nuotraukų (1)
Tačiau į šokio projektą „Vilniaus šokio spaustuvė“ atvykusi mokyti kūno logikos A.Autere yra tikra - tai, kad baleto privalu mokytis ankstyvoje vaikystėje, yra mitas. Norvegijoje gimusi, tačiau šiuo metu Prancūzijoje dirbanti šokėja teigia, kad kaip tik yra geriau, kai vaikai pradeda šokti baletą sulaukę dešimties metų, nes tada jie jau geba suvokti, kaip veikia kūnas.
„Svarbiausia suvokti kūno logiką, treniruoti pagrindinius raumenis, o tuomet jau bus galima bet kokius šokius šokti be pastangų, - tvirtina Nicos Sophios Antipolis universitete studentus šokti mokanti moteris, - Kai kurie mano mokiniai pradėjo treniruotis dvidešimties ir po metų turėjo tokį kūną kaip baleto artistai“.
Apsirengusi blankios žalios spalvos sportiniu kostiumu ji panašesnė ne į šokių, bet į mokyklos kūno kultūros mokytoją. Ji vaikštinėja po Menų spaustuvės salę ir labai kruopščiai taiso merginų judesius.
Per pusantros valandos kūno logikos mokytoja parodo vos kelis pratimus. Tačiau juos atlikti sunku, skirtumai tarp klaidingo ir teisingo judėjimo subtilūs, jog nelengva net lanksčioms profesionalioms šokėjoms. Pratimų tikslas - ištreniruoti pagrindinius raumenis, kad be reikalo nevargtų pagalbiniai raumenys ir nevaržytų pagrindinės raumenų grupės darbo. A.Autere atverčia anatomijos atlasą ir ima rodyti mokinėms rausvus žmogaus raumenų piešinius - į juos užmetus akį lengviau įsivaizduoti, kas vyksta kūne.
Jos pamokos skirtos ir baleto šokėjams, ir šokių mėgėjams. Atrodytų - su balerinomis turėtų būti lengviausia dirbti, tačiau A.Autere tvirtina atvirkščiai: „Kai aš aiškinu, jog kai kurie judesiai, pavyzdžiui, kulnų stūmimas į priekį, yra netaisyklingi ir kenkia kūnui, baleto šokėjai tvirtina visuomet taip šokę. Sunku įtikinti, kad jie pakeistų nesveikus įpročius“.
Norvegijos nacionalinio baleto trupėje šokusiai balerinai liūdna, kad baletas įgavo kūną žalojančio šokio reputaciją. „Kai buvau jauna, tėvai vedė vaikus į baleto mokyklas, nes buvo manoma, kad tai yra sveika. Tai ir yra sveika, tik reikia gerbti savo kūną“.
Domėtis žmogaus kūno sandara A.Autere pradėjo tuomet, kai šokdama baletą ėmė jaustis stuburo ir dubens srities skausmus, kurių neįstengė numalšinti masažuotojai. Mąstydama apie šokio metu judančius raumenis ji ir atrado savo bėdų priežastis, ir ėmė kitus mokyti, kaip lavinti pagrindinius raumenis. Ji ėmė tvirtinti, kad technika tėra tik mechanika ir priklauso vien nuo pagrindinių raumenų. Šiuo metu ji rašo knygą apie baleto judesius.
Jei šokantiems lietuviams iškiltų klausimų tada, kai A.Autere jau nebebus Lietuvoje, ji mielai į juos atsakytų elektroniniu paštu. Rašyti jai galima arieldanse@orange.fr - ir anglų, ir prancūzų kalba.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.